FTERIOTET

Kudret Mita

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

KOLONEL KUDRET MITA –

PĖRFAQĖSUES USHTARAK I SHQIPĖRISĖ NĖ NATO NĖ BRUKSESL

Kur Kudret Mita u emrua me detyrė Atashe Ushtarak pranė NATO nė Bruksel, gjithė bashkėfshatarėt e tij qė e morėn vesh, u gėzuan shumė qė nje djalė nga Fterra tė pėrfėqėsojė vendin tonė nė kėtė organizėm kaq tė lartė Euro-Atlantike, roli i sė cilės njihet, por qė po njihet ēdo dite edhe mė mirė nė kushtet e sotme, kur ajo po bėn gjithė pėrpjekjet e mundshme qė shqiptarėt, kudo qė janė, tė jetojnė me dinjitet, tė mos u preket integriteti dhe tė fitojnė lirinė e mohuar.

            Kudretin nuk e ēoi nė kėtė detyrė tė lartė as  rastėsia, e aq mė pak miqėsia. Detyra qė mori ėshtė njė pėrpjekje e vazhdueshme kėmėngulėse e tij pėr tė ecur pėrpara nė karjerėn ushtarake, duke iu kushtuar tėrėsisht artit ushtarak nėpėrmjet studimeve kėmėngulėse. Kudreti ka mbaruar jo vetėm Akade-minė Ushtarake, por edhe Fakuku-ltetin e Historisė e tė Gjeografisė nė Universitetin e Tiranės. Ai ka pėrvetėsuar mirė gjuhėn angleze. Pėr profesionin e tij ushtarak, ka bėrė disa herė specializime pasuniversitare brenda e jashtė shtetit dhe ka dalė gjithėnjė me rezultate tė shkėlqyera, si nė disa kurse specializimi nė kuadrin e NATO-s, nė Obermergau tė Gjermanisė, nė Qendrėn Amerikane

 “Xhorxh Marshall” pėr studimet strategjike evropiane nė Garmish-Partenskishen tė Gjermanisė, nė Kolegjin e Mbrojtjes tė NATO-s nė Romė dhe nė kurse tė tjera nė SHBA dhe nė Angli.

            Kudreti gjatė gjithė karjerės sė tij ushtarake ėshtė marrė me studime tė ndryshme me vlera shkencore dhe ushtarake.  Ai  ėshtė autor i shumė shkrimeve, leksioneve, kumtesave, studimeve tė tjera me karakter tė veēanė. Por ajo qė e bėn mė tė dukshėm punėn e tij shkencore dhe kontributin e tij nė kėtė fushė, ėshtė tė qėnėt si autor e bashkėautor nė mjaft botime me vlera tė veēanta : tė Fjalorit Enciklopedik Ushtarak, duke punuar personalisht mbi 100 zėra tė rėndėsishėm tė fushės sė Historisė Ushtarake dhe tė artit ushtarak; bashkėautor nė dy fjalorė tė terminologjisė ushtarake, siē ėshtė Fjalori i termave gjitharmėsh (shqip-anglisht-italisht-rusisht) dhe, sė fundi, pjėsėmarrja aktive e tij nė punimet e Fjalorit tė termave tė NATO-s (Anglisht-fėrngjisht-shqip e ndėrjselltas  me pėrkufizime shqip e anglisht)

            Para disa kohėsh, Kudreti, duke qėnė me detyrėn e Shefit tė Departamentit tė Politikės sė Sigurimit tė Mbroijtjes nė Akade-minė e Mbrojtjes ,mbrojti gradėn shkencore “Doktor i Shkencave”.me temė nga kryengritjet shqiptare tė viteve 1912-1920. Lidhur me ketė mbrojtje, tek Revista Mbrojtja, organ ushtarak e kulturor i Ministrisė sė Mbrojtjes Nr.8/1996, ndėrmjet tė tjerash gjejmė edhe kėtė vlėrėsim: “Kolonel Mita ėshtė nga tė parėt qė, nėpėrmjet monografisė sė tij, paraqet nė mėnyrė origjinale dhe tė plotė vepri-mtarinė luftarake tė kėtyre krye-ngritjeve tė mėdha pėr shfaqien e dukurive tė artit ushtarak autentik shqiptar tė kohės. Kjo u arrit nga auotori vetėm nė sajė tė njė pune tė lodhėshme e kėmėngulėse shumė-vjeēare, me njė disiplinė tė rrėptė shkencore, me njė gjuhė tė pasur dhe tė rrjedhėshme, mbėshtėtur nė njė lėndė tė gjerė dokumentare arkivore dhe nė letėrsinė e botuar mė parė”.

            Njė kujtim tė paharruar Kudreti ka me Papa Voitilen, qė do tė mbetet tėrė jetėn nė kujtimin e tij. Ndoshta ėshtė i vetmi fteriot qė ėshtė takuar me njė Papė.

            Kudreti ėshtė njeri i dashur, zemėrmirė, fjalėpak dhe ka dashuri tė veēantė pėr Fterrėn dhe pėr fteriotėt. Ai dhe bashkėshortja e tij, po ashtu fterioite, asnjėherė nuk e harrojnė vendlindjen. Edhe tashti qė janė nė Bruksel, prap nuk e harrojnė. - Edhe gazeta “Fterra jonė”, thotė Kudreti, tė cilėn e marrim rregullisht falė kujdesit te Dilaverit, na nxjerr nga pak mallin.

            Ne i urojmė mė gjithė zemėr shėndet e suksese nė punėn e tij tė nderuar.

                                             

                                                          Agron XHAMA

Nr.14 – qershor, 1999

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA