SHERIFI
I TĖ GJITHĖVE
Kushdo qė shkon nė Fterrė nėpėrmjet Borshit qoftė ky fshatar apo i huaj, ėshtė e pamundur tė mos ndalojė te “klubi i
Sherifit”, Ėshtė prezantimi i parė me fshatin, sidomos pėr ata qė nuk kanė qėnė herė tjetėr. Dhe ėshtė njė prezantim
dinjitoz. Kjo falė kujdesit qė ka treguar Sherifi nė tė gjithė kohėt pėr njė pastėrti qė e kanė zili dhe amvisat e mira, pėr
shėrbimin, pse jo edhe pėr furnizimin, pa ēka se nė kohė tė ndryshme ka pasė jo pak vėshtirėsi pėr artikuj tė ndryshėm.
Kush nuk e kujton klubin e Fterrės dhe bashkė me tė edhe Sherifin, kėtė djalė tė papėrtuar e fjalė ėmbėl, qė u ka shėrbyer
fshatarėve nė tė mira e hidhėrime, qė nuk ka pėrtuar kurrė tė kryej edhe detyra e porosi tė ndryshme pėr bashkėfshatarėt.
Kėshtu ka qėnė gjithmonė, edhe para rreth 20 vjetėsh, kur e filloi kėtė detyrė e ishte mjaft i ri, kėshtu ėshtė edhe sot.
Dhe ne, qė kemi kujtimet mė tė mira e qė dėgjojmė edhe sot fjalė ėmbla pėr tė, na bėhet zemra mal e me gjith shpirt i urojmė:
Tė lumtė Sherif! Me punėn e sjelljen nderon veten, familjen, gjithė fshatin dhe miqtė e shokėt.
Me shpresė se do tė shihemi sė shpejti, tė urojmė gjithė tė mirat.
@gron XHAMA
Nr.2 – korrik, 1997