BAKIU - MĖSUESI ME TRĖNDAFILA
Ishin
vitet 1954-1955. Muzaferi,Bakiu, Dallandyshja, Bedena dhe unė, pasi kishim mbaruar shkollėn pedagogjike, u emėruam mėsues
nė shkollėn 7-vjeēare nė Kuē. Dėshira pėr profesionin e bukur tė mėsuesit dhe mosha jonė e re na bėnin tė punonim me pasion.
Tani qė kanė kaluar vite, nė bisedė me shokė e miq, kujtesa kthehet dhe nė atė moshė kur u futėm nė jetėn e punės. Dhe kjo
sepse edhe dhėmbshuria ishte e veēantė midis nesh.
***
Shumė nga nxėnėsit e kishin zakon qė t’u sillnin mėsuesve trėndafila. Zakon
i bukur ky. Por gati pjesa mė e madhe e nxėnėsve ia jepnin Bakiut. Dhe ai, pasi bėnte njė tufė shumė tė madhe, na ngacmonte
e pyeste me shpoti: “Doni lule?”. Njė ditė unė i tregoja njė prindi se duhet tė takonte Bakiun dhe nisa t’ia
pėrshkruaja. - E njoh, e njoh! - tha ai. -
Ėshtė ai mėsuesi me trėndafila.
Dhe kėshtu i mbeti ky epitet i bukur. Por pėr Bakiun duhet shtuar edhe “mėsuesi pėrherė me humor e buzėgaz”. E
kam patur zili humorin e kėndshėm dhe shakanė e mprehtė tė tij
***
Ne mėsuesit atėhere jepnim ēdo lėndė. Unė mora veē gjuhės e aritmetikės edhe muzikėn. Por mėsimi nė muzikė nuk mė shkonte
aspak, mbasi nxėnėsit tė gjithė kėngėt i kthenin labēe, ose i kėndonin ca nota mė poshtė. Ramė dakord ta jepte Bakiu muzikėn.
Ai gjeti njė zgjidhje mė interesante, si veza e Kolombit. Tekstet i kėndonte
labēe. Ai ia merrte, ndonjė ia kthente, tė tjerėt iso. Kėndonte bukur Bakiu, hidhte valle si xha Kadriu, po dhe te pjesa “Ushtari
dhe vdekja” lojti bukur nė festival. Veē gramafonin me gisht e rrotullonte!
Meqė
kėshilli i fshatit nuk na e leu shkollėn, ne e lyem me nxėnėsit. Po nė njė mbledhje disa fshatarė “zevzekė”, na
vunė pėrpara me kritika: “pse i vini nxėnėsit tė punojnė; ata vijnė pėr tė mėsuar, jo pėr tė lyer” etj. Unė,si
drejtor i shkollės, u zura ngushtė. U ngrit Bakiu dhe kėrkonte me kėmbėngulje qė t’i pėrgjigjeshin pyetjes sė tij: “Edhe
mua shteti kėtu mė ka dėrguar t’u bėj mėsim fėmijve tuaj. Ju pse mė detyruat tė lyej? Hė, pėrgjigjuni se mėsim nė shkollėn
pis nuk bėhet”. Nervozizmi i sallės u shua, kaloi nė humor.
. Kėto jane disa kujtime nga vitet e para tė punės si mėsues nė Kuē. Bakiu tėrė jetėn ia kushtoi mėsuesisė deri sa doli nė
pension. Mė kanė thėnė se tashti punon nė njė dyqan, por nga bisedat me humor nuk largohet dot. Dhe punėn e bėn shumė mirė.
Tė gjitha i bėn Bakiu se gjithmonė punėtor dhe i drejtė ka qenė. Ndaj respekti ėshtė
konstant pėr Bakiun. Gjej rastin t’i uroj jetė tė gjatė e humor pėrherė.
Jakup
MATO
Nr. 13 – prill, 1999
