|
|
90 VJET JETĖ ME
DINJITET
Nė bisedė me Rasim Shkurtin
Ishte fundi i shekullit 19-tė dhe fillimi i shekullit 20-tė kur edhe
Fterra jonė, si gjithė vendi, qe mbuluar nga prapambetja, kur po bėheshin pėrpjekje nga Rilindasit pėr ta bėrė Shqipėrinė
mė vehte. Familja e Seitit dhe Maxhares jetonte nė fukarallėkun e saj. Axhemit tė vogėl, birit tė tyre, iu shtuan hallet,
se mbeti dhe jetim. Kjo e detyroi tė shkonte hizmeqar nė Qeparo e mė vonė nė Vlorė.
Nė fillim mbaroi dy vjetė nė shkollėn turke . Mė vonė mėsoi “vjedhurazi”
shkrim e kėndim nė gjuhė shqipe. Mėsoi dhe tė komunikonte greqisht e italisht.
Nė Vlorė ra nė kontakt me idetė patriotike.
Pasi punoi nė kėtė rreth gati dy vjet e gjysėm, ai u kthye nė Fterrė. Kėtu nuk qėndroi gjatė. Me ndėrhyrjen dhe rekomandimin
e dajės sė tij, oficerit Jashar Mato, sė bashku me Sherif Dushėn, Zylfo Malon, Rexho Maton dhe Sulo Hizmon u veshėn xhandarė
nė qytetin e Pėrmetit: U caktuan pėr tė shėrbyer nė krahinėn e Ballbanit ku shėrbeu deri nė ditėt e fillimit tė Revolucionit
tė Qershorit tė vitit 1924. I edukuar me ndjenjat kombėtare tė viteve njėzetė, u bashkua me luftėtarėt e Pėrmetit dhe sė bashku
me ta u nis pėr nė Tiranė. Nė Kozare tė Beratit ranė nė pėrpjekje me forcat e regjimit. Pas 2-3 orė lufte me forcat e Zogut
vazhduan rrugėn pėr nė Tiranė. Nė Lushnjė u bashkuan me luftėtarėt e nisur nga Vlora . Pas tre ditėsh, mbėrritėn nė Tiranė.
Kur u formua Qeveria Demokratike e Fan S. Nolit, sė bashku me Dervish Shkurtin dhe Ago Dushėn shėrbyen 15 ditė nė ruajtje
tė Qeverisė Demokratike. Pasi pėrfundoi shėrbimin e tij, u rikthye nė Lupckė – Ballaban. Pas pak kohėsh, me kėrkesėn
e tij, u transferua nė Delvinė. Por me rikthimin nė pushtet tė Ahmet Zogut, Axhemi u nxorr nė lirim si fanolist.
Pjesėmarrja nė Revolucionin e Qershorit la gjurmė tė pashlyera nė kujtesėn e tij. Recitonte shpesh vargjet e Isuf Avrecit
pėr Avni Rustemin:
O Avni
Libohoviti,
Dragoi
i maleve tė larta,
I madh hyner qe dhe yti,
Do shkruhet me
shkronja t’arta.
U detyrua tė kthehet nė Fterrė. Tshmė u martua me Daro Shkurti (Zani).
Lindėn e rritėn nė kushte tė vėshtira 10 fėmijė, 6 djem dhe 4 vajza.
Me fillimin e Luftės Anti-fashiste Nacionalēlirimtare, Axhemi mori pjesė nė krijimin e ēetės sė Fterrės, tek Kroi i
Bedrinit, si dhe nė betejat qė zhvilloi kjo ēetė. Kreu ēdo detyrė qė iu ngarkua. Vlen pėr tė veēuar, pjesėmarrja nė aksionin
pėr transportimin e materialeve ushtarake tė kapura nė postbllokun nė Borsh. Nė kėtė betejė ra dhe dėshmori i parė i
Fterrės, Fuat Mato. Po kėshtu, nė vitin 1943, kur forcat e Halil Alisė po digjnin fshatrat e Lumit tė Vlorės, sė bashku me
fteriotė tė tjerė u nis pėr nė Gjorm.
Pas ēlirimit zgjidhet pėr disa kohė nėnkryetarkryetar i kėshillit tė Fterrės. Fillimnish punoi si punėtor e mė pas si kryepunėtor
pėr mirėmbajtjen e rrugės Fterrė-Borsh.Nė vitin 1950 , sė bashku me disa fteriotė tė tjerė, pėr nevoja pune u vendosėn nė
Tiranė. Mė ndėrhyrjen dhe rekomandimin e Nail Bezhanit, u punėsua nė ndėrmarrjen “21 dhjetori”, si normist nė
sektorin e Lumit. Punoi dhe magazinier nė Ndėrmarrjen e Furnizimit tė Punė-torėve. Punoi deri sa doli nė pension, nė vitin
1960. Edhe nė pension vazhdoi tė jeptė kontributin e tij.
Ndėrroi jetė mė 5 nėntor 1988 dhe u pėrcuall me nderime nga tė gjithė tė afėrmit, bashkėfshatarėt, miqtė, shokėt dhe dashamirėsit
e tij.
Jetoi thjeshtė e me nder dhe pėrballoi jetė me dinjitet.
Korresp.
I “Fterra jonė”
Nr.18 – shkurt, 2000
Darua - njė nėnė heroinė
Deri nė gjysmen e parė tė shekullit 20-tė, edhe nė Fterrėn tonė, martesat bėheshin me mblesėri, madje qė nė moshėn
e adoleshencės. Vajzat i ēonin te burri edhe 13-14 vjeēe. Ky ishte zakoni. Dhe sipas kėtij zakoni, u martua, pa hedhur shtat,
dhe Darua ende me trup tė dojtė.
Zakoni
pėr tė martuar vajzėn herėt bėhej me i dukshėm, aq mė shumė kur vajza mbetej jetime. Jetime mbeti dhe Darua, bashkė
me vėllanė e saj, Fejziun. Babai, Hasan Zani iku nė kurbet, nė Stamboll, nga ku nuk u kthye dot mė. Kjo gjėndje e vėshtirė
e detyroi Xhekon (Memi), gruan e tij, tė martohet me Asllan Brinjėn. Kėshtu, dy fėmijtė, Daro e Fejzi, mbetėn pa babė
e pa “nėnė”. Tani, pėr ta u interesuan dy xhaxhallarėt, Fetah dhe Neim Zani. Nė vitin 1926, nė shkollėn e Fterrės,
midis njė grup vajzash, qė shkuan pėr herė tė parė pėr tė mėsuar shkrim dhe kėndim nė klasėn e parė fillore, ishte dhe Darua,
e cila mbaroi vetėm klasėn e parė, se tashmė i dolėn pėrpara punėt e shtėpisė.
Pa
mbushur as 14 vjeēe, Fetahu dhe Neimi, i thanė qė tė martohej me djalin Axhem. Dhe mbesa e pranoi martesėn e mblesėruar. Jetėn
familjare e filloi nė njė dhomė tė vogėl nė Shkurtaj. Nė kėtė dhomė kaloi gėzimet dhe hallet. Pikėrisht nė kėtė dhomė, lindi
dhe rriti shėndosh e mirė, jo njė e dy, por plot 10 fėmijė, 6 bij e 4 bija. Po nė kėtė dhomė, priste e pėrcillte dhe shkurtajt,
qė nuk ishin pak, por dhe miqtė e tė shoqit, qė prapė nuk ishin pak. Shto kėtu, dhe vizitat e bashkėfshatarėve, qė, sipas
zakonit, duhej tė shkelnin derėn e njėri-tjetrit, njė herė nė vit, zakonisht nė ditėn e Bajramit, pėrveē gėzimeve e halleve,
sa herė qė ato bėheshin apo ndodhnin.
Dhe
mos harroni, se atėhere nuk kishte drita elektrike. Dhoma ndiēohej nga kandili dhe nga zjarri nė vatrėn e kėsaj shtėpie. Nė
kėto kushte, kur dhe i shoqi, Axhemi mė shumė ishte i ikur nė punė tė ndryshme shteti, larg Fterrės, Darua lante, vishte,
ushqente dhe edukonte njerin pas tjetrit 10 fėmijė. Dhe tė gjithė, qė nga Bahriu e deri te i dhjeti Xhevalini, u bėnė tė mbarė
e tė mirė, tė respektuar nė punė dhe nė jetė.
Po
kush e mėsoi kėtė vajze e nuse tė re? Nevoja, jeta, vėshtirėsitė... Nė fėmini, “mėsueset” e saj u bėnė Zulė
Memja dhe Sane Hadushi, qė iu bėnė motrat e mėdha tė saj. Nga kėto mėsoi si tė bėnte punėt e shtėpisė, si tė bėhej nikoqire
e mirė, si tė priste e tė pėrcillte shoqėrinė e miqėsinė. Madje arriti qė, nė davete e nė dasma, Darua ftohej tė ishte e pranishme,
sigurisht pėr punė.
E mbajti shtėpinė me gjėlpėrė e shtizė, me furkė e argali, por dhe me bel e me shatė nė arat, qė nė Kanacele, nė Lug tė Dėrmishit,
nė Ngurrėz e nė koshtrat e Luēe, nė Gjinali e Mortovicė dhe deri nė nxjerrjen e shtyllave nė Heri, duke i zbritur nė
Langadhė, e pastaj, atje ku i duheshin. Kėshtu punoi e jetoi qė kur u martua e deri nė vitin 1956, kur i shoqi Axhemi e mori
nė Tiranė. Por dhe kėtu i dolėn vėshtirėsi pėr strehimin. Axhemi bėri jetė “beqari” 6 vjet me radhė. Dhe mė nė
fund, arrti tė marrė njė shtėpi-barakė-druri. Nė kėtė shtėpi-barakė martoi Rasimin e Salihenė. Kėtu priste e dorovitėte, tashme
njė shoqėri tė gjėrė, pa e ngushtuar zemrėn, as me miqtė e as me bulukun e shtėpisė.
Ja,...kjo
ka qenė Daro Shkurti (Zani), qė s’e prishi ndonjėherė gojėn, as me njerėzit e shtėpisė, as me shkurtajt, qė janė njė
lagje e tėrė, as me gjitoninė e as mė shoqėrinė e miqėsinė e gjithė shkurtajve, aq sa kafja e saj pėr mysafyrėt ishte me emėr.
Ndaj, ata qė e dinin kėtė, shkonin me shumė dėshirė pėr tė pirė njė kafe nga dora e Daros. - Doni tė pini kafe pėr merak,-
thoshte shpesh Mehmet Dusha,- shkoni te Daro Zani nė kombinat.
Dhe
thuaj pastaj se nuk ishte grua heroinė ? Ndaj dhe ėshtė dekoruar me titullin e nderuar “Nėnė Heroinė” nga Presidiumi
i Kuvendit tė Shqipėrisė nė vitin 1976, ndaj kjo grua e veēantė ka ngelur nė kujtesėn, jo vetėm tė Fterrės e tė fterjotėve,
por dhe tė brezit qė e njohu nė Kombinatiin e tekstileve, nė ato vite. Ndaj nė ditėn e varrimit mė 13 prill 1981 u mblodhen
aq shumė njerėz, sa askush nuk e mendoi, duke lėnė nė kujtesėn e Fterrės dhe Kombinatit shėmbullin e shquar tė jetės
sė saj, veēanėrisht tek bijt e bijat dhe 22 nipėr e mbesa, e te tė gjithė shkurtajt.
Ndaj
dhe materialin qė sollėn nė gazetėn “Fterra jonė po e botojmė, duke e perkujtuar me nderim e respekt jetėn dhe punen
e saj.
Musa
SHKURTI
Nr.45 – korrik 2005
|
|
Darua
- njė nėnė heroinė
Deri nė gjysmen e parė tė shekullit 20-tė, edhe nė Fterrėn tonė, martesat bėheshin me mblesėri, madje qė nė moshėn e adoleshencės.
Vajzat i ēonin te burri edhe 13-14 vjeēe. Ky ishte zakoni. Dhe sipas kėtij zakoni, u martua, pa hedhur shtat, dhe Darua
ende me trup tė dojtė.
Zakoni
pėr tė martuar vajzėn herėt bėhej me i dukshėm, aq mė shumė kur vajza mbetej jetime. Jetime mbeti dhe Darua, bashkė
me vėllanė e saj, Fejziun. Babai, Hasan Zani iku nė kurbet, nė Stamboll, nga ku nuk u kthye dot mė. Kjo gjėndje e vėshtirė
e detyroi Xhekon (Memi), gruan e tij, tė martohet me Asllan Brinjėn. Kėshtu, dy fėmijtė, Daro e Fejzi, mbetėn pa babė
e pa “nėnė”. Tani, pėr ta u interesuan dy xhaxhallarėt, Fetah dhe Neim Zani. Nė vitin 1926, nė shkollėn e Fterrės,
midis njė grup vajzash, qė shkuan pėr herė tė parė pėr tė mėsuar shkrim dhe kėndim nė klasėn e parė fillore, ishte dhe Darua,
e cila mbaroi vetėm klasėn e parė, se tashmė i dolėn pėrpara punėt e shtėpisė.
Pa
mbushur as 14 vjeēe, Fetahu dhe Neimi, i thanė qė tė martohej me djalin Axhem. Dhe mbesa e pranoi martesėn e mblesėruar. Jetėn
familjare e filloi nė njė dhomė tė vogėl nė Shkurtaj. Nė kėtė dhomė kaloi gėzimet dhe hallet. Pikėrisht nė kėtė dhomė, lindi
dhe rriti shėndosh e mirė, jo njė e dy, por plot 10 fėmijė, 6 bij e 4 bija. Po nė kėtė dhomė, priste e pėrcillte dhe shkurtajt,
qė nuk ishin pak, por dhe miqtė e tė shoqit, qė prapė nuk ishin pak. Shto kėtu, dhe vizitat e bashkėfshatarėve, qė, sipas
zakonit, duhej tė shkelnin derėn e njėri-tjetrit, njė herė nė vit, zakonisht nė ditėn e Bajramit, pėrveē gėzimeve e halleve,
sa herė qė ato bėheshin apo ndodhnin.
Dhe
mos harroni, se atėhere nuk kishte drita elektrike. Dhoma ndiēohej nga kandili dhe nga zjarri nė vatrėn e kėsaj shtėpie. Nė
kėto kushte, kur dhe i shoqi, Axhemi mė shumė ishte i ikur nė punė tė ndryshme shteti, larg Fterrės, Darua lante, vishte,
ushqente dhe edukonte njerin pas tjetrit 10 fėmijė. Dhe tė gjithė, qė nga Bahriu e deri te i dhjeti Xhevalini, u bėnė tė mbarė
e tė mirė, tė respektuar nė punė dhe nė jetė.
Po
kush e mėsoi kėtė vajze e nuse tė re? Nevoja, jeta, vėshtirėsitė... Nė fėmini, “mėsueset” e saj u bėnė Zulė
Memja dhe Sane Hadushi, qė iu bėnė motrat e mėdha tė saj. Nga kėto mėsoi si tė bėnte punėt e shtėpisė, si tė bėhej nikoqire
e mirė, si tė priste e tė pėrcillte shoqėrinė e miqėsinė. Madje arriti qė, nė davete e nė dasma, Darua ftohej tė ishte e pranishme,
sigurisht pėr punė.
E mbajti shtėpinė me gjėlpėrė e shtizė, me furkė e argali, por dhe me bel e me shatė nė arat, qė nė Kanacele, nė Lug tė Dėrmishit,
nė Ngurrėz e nė koshtrat e Luēe, nė Gjinali e Mortovicė dhe deri nė nxjerrjen e shtyllave nė Heri, duke i zbritur nė
Langadhė, e pastaj, atje ku i duheshin. Kėshtu punoi e jetoi qė kur u martua e deri nė vitin 1956, kur i shoqi Axhemi e mori
nė Tiranė. Por dhe kėtu i dolėn vėshtirėsi pėr strehimin. Axhemi bėri jetė “beqari” 6 vjet me radhė. Dhe mė nė
fund, arrti tė marrė njė shtėpi-barakė-druri. Nė kėtė shtėpi-barakė martoi Rasimin e Salihenė. Kėtu priste e dorovitėte, tashme
njė shoqėri tė gjėrė, pa e ngushtuar zemrėn, as me miqtė e as me bulukun e shtėpisė.
Ja,...kjo
ka qenė Daro Shkurti (Zani), qė s’e prishi ndonjėherė gojėn, as me njerėzit e shtėpisė, as me shkurtajt, qė janė njė
lagje e tėrė, as me gjitoninė e as mė shoqėrinė e miqėsinė e gjithė shkurtajve, aq sa kafja e saj pėr mysafyrėt ishte me emėr.
Ndaj, ata qė e dinin kėtė, shkonin me shumė dėshirė pėr tė pirė njė kafe nga dora e Daros. - Doni tė pini kafe pėr merak,-
thoshte shpesh Mehmet Dusha,- shkoni te Daro Zani nė kombinat.
Dhe
thuaj pastaj se nuk ishte grua heroinė ? Ndaj dhe ėshtė dekoruar me titullin e nderuar “Nėnė Heroinė” nga Presidiumi
i Kuvendit tė Shqipėrisė nė vitin 1976, ndaj kjo grua e veēantė ka ngelur nė kujtesėn, jo vetėm tė Fterrės e tė fterjotėve,
por dhe tė brezit qė e njohu nė Kombinatiin e tekstileve, nė ato vite. Ndaj nė ditėn e varrimit mė 13 prill 1981 u mblodhen
aq shumė njerėz, sa askush nuk e mendoi, duke lėnė nė kujtesėn e Fterrės dhe Kombinatit shėmbullin e shquar tė jetės
sė saj, veēanėrisht tek bijt e bijat dhe 22 nipėr e mbesa, e te tė gjithė shkurtajt.
Ndaj
dhe materialin qė sollėn nė gazetėn “Fterra jonė po e botojmė, duke e perkujtuar me nderim e respekt jetėn dhe punen
e saj.
Musa
SHKURTI
Nr.45 – korrik 2005
|
|
|
|
|
|
|
|
Enter supporting content here
Rruga Medar Shtylla (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2
)
Tirana, ALBANIA
|
|
|
|