NJERIU I MIRĖ - DERVISH SHKURTI
Nė Breg tė Lleshe, nė njėrėn nga lagjet e Fterrės sonė, janė shtėpitė
ė fisit tė shku-rtajve. Kėtu e ka vend-lindjen dhe Dervish Shkurti, ose siē i thėrrisnim ne te rinjtė, xha Dervishi.
Nga bisedat e mė tė moshuarve, si dhe nga tė dhėnat e prindėrve tanė, dimė se fėmijėria dhe rinia e tij ka kaluar nė vėshtirėsi.
Njė proverb thotė: "pa nėnė mbetesh jetim, pa baba mbetsh fukara". Kėshtu u rrit xha Dervishi, me vėshtirėsi dhe me
varfėri. Provoi herėt dhimbjet dhe mundimet e jetės, por prej tyre diti tė marrė e tė ruaj ato mė me vlerė: ndershmėrinė
dhe vullnetin pėr punė, cilėsi tė larta njerėzore.
Nėnė Fatua e pati shumė tė vėshtirė tė rriste fėmijėt e saj jetimė Ndaj xha Dervishi u detyrua tė punonte qė nė moshė tė re
pėr tė siguruar bukėn e gojės.
Mėsoi si autodidakt shumė mirė. Kishte mendime e konceptime tė qarta. Ishte me humor
dhe optimist pėr jetėn. Ushqente ndjenja patriotike. Mori pjesė nė Luftėn e Vlorės mė 1920, bashkė me bashkėfshatarė tė tjerė.
Mė 1923-1924 mbaroi me sukses kursin njevjeēar nė shkollėn e Plotėsimit pėr nėnoficer xhandarmėrie. Mė 1924 bėnte pjesė nė
ushtarakėt e krahut tė fanolistėve.
Punoi si ushtarak, nė xhandarmėri, nė vitet 1925-1939 nė disa rrethe tė vendit: Mirditė, Mat, Korēė, Durrės e Gjirokastėr.
Kudo tregoi vullnet dhe drejtėsi nė kryerjen e detyrės. Ishte kjo arsyeja qė gėzonte simpati dhe respekt tek njerzit. Dėshiroj
tė pėrmend kėtu njė kujtim timin personal: Nė vitin 1944, kur po kaloja si korier partizan nga Kuēi nė shtabin e zonės nė
Zagori, nė Labovė fjeta nė njė familje. Nė bisėdė e sipėr, morėn vesh qė isha nga Fterra e Kurveleshit. Ata mė folėn pėr fteriotin
e nderuar dhe te respektuar nga e gjithė krahina, Dervish Shkurtin. E ndjeva veten shumė krenar.
Mė 1939, ardhjen e fashizmit italian nė Shqipėri, xha Dervishi e priti me revoltė. Nuk pranoi tė shėrbente mė. Dhe la detyrėn ushtarake. U kthye nė vendlindjen e tij nė, Fterrėn tonė.
Mė 1942 u aktivizua nė ēetėn territoriale tė Fterrės, e krijuar tek Kroi i Bedrinit. Mori pjesė nė tė gjithė luftimet qė bėri
ēeta e fshatit.
Pas ēlirimit, punoi nė Vlorė si furnitor, magazinier, pėrgjegjės nė mencėn e punėtorėve nė ndėrmarrjen bujqėsore.
Shtėpia e xha Dervishit nė Vlorė, tėrė kohėn ka qėnė mikpritėse pėr fteriotėt, tė cilėt e kishin edhe si pikė tė ndėrmjetme
qėndrimi midis Fterrės e Tiranės.
Por xha Dervishi u dallua nė jetė edhe si prind e familjar shėmbėllor. Sė bashku me bashkėshorten e tij, xhare Sanen, lindėn
dhe rritėn 8 fėmijė, pesė djem dhe tri vajza.
Jetuan nė Fterrė dhe nė Vlorė. Pėrballuan hallet e jetės dhe tė familjes. Gjithė jetėn
e tyre u bėnė edhe edukatorė tė mirė pėr fėmijėt e tyre. Tė gjithė fėmijėt I arsimuan, gjashtė me arsim tė lartė dhe dy me
tė mesme, tė cilėt u bėnė arsimtarė, ekonomistė dhe inxhinierė. Tė gjithė kėta, aktualisht kane krijuar familjet e tyre dhe
janė bėrė me nipėr dhe me mbesa. E siē na thotė Musai, nė takimet tek "parlamenti i Fterrės", i cili ka pak kohė qė ka ardhė
e banon nė Tiranė, gėzohet shumė kur fėmijėt e tij, bile edhe nipėr e mbesa, qė kanė lindur nė Vlorė, thonė: Jemi nga Fterra.
Fterrėn e bėjnė tė dėgjuar nė gjithė Shqipėrinė dhe mė tej, njerėzit e mirė, tė thjeshtė, korrektė nė detyrė,
tė ndershėm dhe familjarė tė mirė, ashtu siē ka qėnė edhe xha Dervishi, tė cilin e kujtojmė me shumė respekt nė kėtė 27 vjetor
tė ndarjes nga jeta.
Dilaver
SHKURTI
Nr.23 – dhjetor, 2000
Tradita e Fterrės, edukata e familjes, vullneti i tyre
nė “pemėn”e familjes sė xha Dervishit-
Duke u marrė me “pemėn” e jo pak familjeve fteriote, mė ka rėnė nė sy, ajo qė tashmė ėshtė
e njohur, dashuria e fteriotėve pėr arsim e kulturė. Mund tė jenė aq tė rralla familje fteriote, sa mund tė numėrohen me gisht, qė tė mos kenė ndonjė pjesėtarė tė familjes
me arsim tė lartė.
Nė tė vėrtetė janė shumė familje, ku kanė mbaruar 3-4 e deri
7 e 8 fėmijė arsimin e lartė. Midis tyre kam veēuar njė prej tyre. E tillė ėshtė familja e Dervish Shkurtit, xha Dervishit,
siē i thėrrisnim ne tė rinjtė, vite tė shkuara.
U rrit jetim, se mbeti pa baba qė 10 vjeē, se aty nga vitet 1908-1909, tė atin, Banushin ia morėn turqit nė internim. Kjo sepse i gjetėn dhe abetare shqip nė shtėpi. Dhe Babai,- siē
tregonte xha Dervishi,- nuk na u kthye mė. Barra e shtėpisė i ngeli Nėnė Fatos.
Ishte koha, kur jo pak fteriotėve u ishte ringjallur dėshira pėr tė mėsuar vetė shkrim e kėndim nė gjuhėn
shqipe. Kishte filluar tė pėrhapej metoda autodidakte. Me kėtė mėnyrė,nisi tė mėsojė dhe Dervishi i vogėl. Aty nga vitet ’20-tė,
(23-24), mundi tė shkonte nė njė shkollė ushtarake, e cila konsiderohej “shkollė
plotėsimi”. Nė kėtė shkollė fitoi gradėn kapter i xhandarmėrisė. Kėshtu, u bė e mundur qė, nė vitet 1925-1939, tė punojė
nė xhandarmėrinė e shtetit shqiptar, duke e transferuar jo pak herė nga njė zonė nė njė tjetėr. Dimė qė shkoi nė: Mirditė, Shkodėr, Korēė, Durrės, dhe Gjirokastėr....
Nė kėtė detyrė, me natyrėn e tij tė qetė, u njoh pėr korrektesė dhe pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve tė mira
dhe me kolegėt dhe me njerėzit, me qytetarėt e fshatarėt. Mė ka ngelė nė kujtesė, qė nė vitet e Luftės, nė Labovėn e Madhe.
Kur morėn vesh qė unė isha nga Fterra, mė respektuan shumė, duke mė thėnė: qenke nga fshati i Dervish Shkurtit. Ka qenė njeri
shumė i mirė. E kemi njohur kur vinte si xhandar dhe nė fshatin tonė, kur ishte nė Gjirokastėr.
Martesa me Sanie Hadushen i dha tetė fėmijė, 5 djem e 3 vajza. Nė vitet kur familjarisht, u vendos nė
Vlorė jeta ju p#rmir#sua. Nė vitet pas Ēlirimit, kur dhe lėvizja e fteriotėve u shtua pėr nė Vlorė, shtėpia e tij u bė si
stacion qėndrimi pėr jo pak fteriotė qė kalonin kryesisht pėr nė Tiranė. Kjo dhe par faktin se Sanua ishte grua bujare, qė
fterjotėt i priste dhe i pėrcillte me respekt e dashuri.
* * *
Xha Dervishi, pasi u vendos nė Vlorė, tė gjithė fėmijėt i nxiti pėr tė vazhduar shkollė, jo vetėm tė mesme,
por dhe tė lartė. Ndaj, 6 prej tyre: Naxhiu, Musai, Tomorri, Lirimi, Donika dhe Flora u bėnė me arsim tė lartė dhe 2, Novruzi
dhe Lefteria, me arsim tė mesėm. Musai, Lirimi, Donika e Flora dhe Lefteria u bėnė dhe punuan si mėsues.
Tradita e tė mėsuarit vazhdoi dhe te fėmijėt e
fėmijėve tė xha Dervishit. Kėshtu duke i parė emėr pėr emėr, del se 18 bij e bija tė trungut tė xha Dervishit janė me arsim
tė lartė. Ėshtė pėr t’u theksuar se kanė mbaruar tė lartėn dhe nė degė tė
preferuara, si mėsuesi, mjekėsi, juridik, inxhinieri, ekonomik, e tjera dhe vetėm
4 janė me arsim tė mesėm. Se mė pak nuk bėhet fjalė.
Dhe e dini pse ndodh kėshtu? Pėr tri arsye: tradita e Fterrės sonė arsimdashėse,
edukata e nxitja e familjes dhe sedra e vullneti i vetė trashėgimtarėve.
Kėshtu ka ndodhė e kėshtu
po ndodh nė gati tė gjitha familjet fteriote, kudo qė janė. Kjo pėr mė tepėr te fterjotėt qė kanė shkuar jashtė, deri SHBA. e Kanada.
Kjo arritje ėshtė kėnaqėsi dhe krenari pėr tė gjithė ne fterjotėt.
Dilaver SHKURTI
Nr.49 – prill 2006
|