Ka njė menēuri qė thotė: “Tė mirėt dhe zoti i do pėr vete”. Ndofta kjo thėnie e ka burimin te pėrvoja e hidhur
e jetės. Mund tė jetė rastėsi, por nė jo pak raste ka ndodhur qė Zoti ka marrė pėr vete djem apo vajza nga mė tė mirėt, ne
brezin e tyre. Konkre tisht, kjo ide pėrkon dhe nė rastin e SinoZhupės, qė ishte vdekje nė moshė tė re dhe e papritur.
Ishte 3 maj 1953, kur Amerja lindi djalin Sino, qė dha gėzim
nė familjen e Jonuzit. U rrit me tė mirat dhe me hallet e jetės sė atyre viteve. U edukua me virtytin e ndershmėrisė dhe me
zellin pėr tė mėsuar. Kjo u duk qė nė klasėn e parė deri nė klasėn e tetė, kur shkėlqeu midis shokėve si nxėnes shėmbullor.
Kujtoj katėr vitet e shkollės 8-vjeēare nė Ēorraj, ku venim pėrditė, vajtje e ardhje, ne kohe tė mire e tė keqe, qė na bėri
tė njohim e vlerėsojmė mė mirė njeri-tjetrin. Ne ishim pesė nxėnės, madje, dhe kushėrinj, dhe shokė klase. Me Sinon
shkonim si vėllezėr.
Jeta e poqi shpejt. Sinua nuk dinte tė ankohej. Pėrherė ishte
I pranishėm nė orėn e mėsimit, madje gjithnje me dorėn: ta them unė? Nė matematike shkėlqente. Nuk kursehej pėr tė ndihmuar
shokėt. Ishte fjalėpak dehe i matur nė ēdo veprim. Respektonte nxėnės e mėsues. Mė shumė mėsues Mihalin.
Studimet universitare, nė degėn ekonomi-plan, i mbaroi nė vitin
1978 me rezultate shumė tė mira. U shqua si ekonomist ne zyrėn e ekonomike nė kooperativėn e bashkuar Borsh-Fterrė-Ēorraj.
U dallua pėr aftėsi e ndershmėri. Punoi me orar e pa orar. Bėri dhe studime ekonomike, duke dhėnė mendime me vlerė pėr
ekonomine e tri fshatrave.
Por ndjente shqetėsim nė
zemėr. Ndaj i rekomanduan tė kėrkonte tė transferohej mė afėr kujdesit mjeksor. Mirpo Sinua vazhdoi t’i pėrkushtohej
punės. Filloi tė lexonte dhe pėr mjekėsinė. Kėrkonte tė dinte pėr zemrėn e sėmurė tė tij, se e donte jetėn. Nė nėntor tė vitit
1983 sėmundja u rėndua. U shtrua nė spitalin e Sarandės. Nė dhomėm, ku ishte shtruar, vinin shumė vizitorė. Me motėr Alimenė
bisedonte dhe pėr Fterrėn e pėr solidaritetin e fterjotėve.
– Kam shumė kujtime
nga ai vėlla, - tregon duke mgashėryer Alimeja. Ai kishte njė ndjesi dhe humor tė kėnshėm. Sa herė mė vinte nė shtėpi, kėtu
nė Tiranė, gėzoheshin shumė dhe dy djemtė e mi, atėhere tė vegjėl. Thėrrisnin: O Mami! Ka ardhė Daja Sinua.
Por mjerisht, ky gėzim
nuk vazhdoi gjatė. Nė mesnatėn e 4 shkurtit 1984, nė spitalin e Sarandės, zemra e lodhur e 31 vjeēarit, Sino Zhupės, pushoi
sė rrahuri. E goditi infrakti.
Kjo ishte njė goditje
e rėndė, sidomos pėr Jonuzin dhe Ameren dhe njė plagė e pėrjetėshme pėr motrėn: Alime, Mene, Tanė dhe vėllain: Kapo e Mushi.
Njė dhimbje pėr gjithė Fterrėn. Vdekja e Sinos me vlera, ėshtė njė palgė qė nuk shėrohet edhe tani, pas 20 vjetėsh.
Alimeja vajton: Fterrė, hallemadhja jonė,/ Lote nga syte pse tė kullojnė?/ Djemtė e mirė, pse nuk tė rrojnė?/…
Kjo, se na ka ikur njė
djalė plot vlera, Sinua i shtrėnjtė, qė la dhimbje pėr tė gjithė.
