NĖ MIRĖNJOHJE PĖR DAJKO
BASTRIUN
Po te permendesh emrin e Isuf Avrecit, menjehere te vjen
ndermend qenia e tij si vjershetor. Hivzi Bezhani ka ngelur me emrin “Hoxhe Bezhani”. Refiku te kujton radiofolesin
e shquar. Emri i Godo Zhupės te sjell ndermend “ēelnikun” e deleve. Tasin Elezi - njeriun e ditur. E kėshtu me
radhe. Kėshtu ēdo fterjot, perveē se ka lene emrin “Njeri i mirė”, ka dhe nje “epitet” tė tij,
qė me t’i pėrmendur emrin, te del perpara nje cilesi e shquar e jetes sė tij e rregjistruar nė kujtesėn e fterjotėve
dhe tė gjithė sa e kanė njohur.
Dajko Bastriut, siē i thėrrisnim ne nipėrit nė Dhulaj,
sa i kujton emrin, tė del pėrpara syve njė meso-burrė fytyrėqeshur e fjalėmbėl, me njė bastun nė dorė, tė cilin herė e ngulte
e herė e pėrdridhte, sikur do ta fluturonte diku, si pėr t’i thėnė: “unė tė mba pėr “tangėrllėk”,
se kėmbėt i kam tė forta”. Kanė qėnė jo pak burra nė Fterrė, qė e kanė pėrdorė kėshtu bastunin. Mė kujtohet dhe
Mėsues Neimi, por edhe Xha Azisi mė qafė tė Mehmete, edhe xha Lazua pėrtej nė Kofinaj, edhe Xha Fejzua nė zhupaj, qė rrallė
e pashė t’i qeshte buza. Xha Ēallua nė Gjofterraj nuk e hoqi bastunin nga dora, qė e kishte “mikun” mė tė
ngushtė edhe kur shkonte pėr vizita gati derė mė derė nė Fterrrė, sipas parimit tė tij: ”vizitat, sa mė tė shkurtėra
e tė rralla, aqė mė tė pėlqyera janė”, edhe kur shkonte me “kafshėn e dorės” nė Kuē pėr tė bėrė ndonjė tregėti
tė vogėl. Pėrdorimi i bastunit nė Fterrė, mė kujton burra gjirokastritė, qė dilnin nė Qafėn e Pazarit me bastun nė dorė.
Por Bastriu ka ngelė nė kujtesėn e fterjotėve edhe
pėr sufranin e shtruar pėrherė me “buke e kripe e zemėr tė bardhė”, me ēfarė t’ia zinte hera, me atė qė
kishte dollapi i nikoqires Husnije. Pėrgjigjej edhe pėr tė tjerė. Kur njė mik nga Kuēi ishte nisur pėr tek Meto Shkurti, Bastriu
e ktheu mė qafė tė Kadrėmit pėr nė shtėpinė e tij. Dhe kėtė e bėri dhe pėr ta nderuar Xha Meton, bekshinė e fshatit, dhe pėr
tė nderuar mikun e tij. Kėtė e bėri se siē e dinte mirė Bastriu, Bekshiu ishte “hollė” nga ekonomia. E se mos
njėherė ! Shtėpia e Bastri Dautit ishte herė pas here plot me miq, qė vinin nga fshat e fqinjė, dhe nga Kuēi, dhe nga Ēorraj,
dhe nga Borshi, por dhe mė tutje. Tek kjo shtėpi bujare, qė nė kohėn e Selim Gjonikės, vinin mė shumė se kudo gjetkė edhe
njerėzit e fisit tė Dautajve, edhe njerėzit e fisit tė Dajke Husniesė, e cila nuk i uli ndonjėherė vetullat e nuk e ngushtoi
njėherė zemrėn, edhe kur i mbushej shtėpia me miq, sa nuk kishin vend ku tė rrinin.
Dhe nė dasma e nė davete, qė nė shtėpinė e Bastri Dautit
kanė qėnė tė shumta, ndezej dollia dhe mirėsia, kėnga e vallja fterjote, sa dridhej dyshemeja e shtėpisė. Dhe vallen e merrte
dhe e hiqte vetė Bastriu. Ishte vallja e qejfit tė tij, ishte vallja qė e hidhte majė gishtėrinjve, si tė ish njė baletmaestėr
popullor, duke u shkrirė i tėri me ritmin e valles dhe ritmin e kengės. E ka hedhė kėtė valle nė fshat e nė fqinj. Kishte
shokė dhe Mehmet Kofinėn e Vahit Malon. Nė qoftė se Taro Gjoni e xha Kadriu hidhnin vallen e rėndė tė burrave, Bastriu hidhte
vallen e lehtė tė “zotnive” qė tė pushtonte shpirtin, kur e shikoje, apo kur e dėgjoje.
Bastriu me jetėn e punėn qė bėri, ndėrtoi historinė e
tij, duke ua lėnė trashgimni tė nderuar katėr djemve: Nexhipit, Nebiut, Hakiut e Plotimit, dhe dy bijave: Miros e Shpresės,
qė tė gjithė zemėrmire e bujar. Madje, “historine” e tij tė pashkruar nė libėr, por tė rregjistruar nė kujtesėn
e fterjotėve, e gėzojnė dhe nipėrit e tij, pesė djemte e Nexhipit dhe Merxhanes, dhe me bijėn e vetme Almėn zemerqeshur, sė
bashku me gjithė nipėrit e mbesat e tjerė tė shumtė “tė rrėnjės” Bastri-Husnije. Ky trung ėshtė i tėrė mirėbėrės,
dje dhe sot. Por kėtu, po pėrmend Nexhipin me “Shevroleten” e tij, qė nuk pėrsėritet dot mė, qė ca e quanin “Makina
e Kuēit” e ca tė tjerė “Makina e Kurveleshit”, ndėrsa ne fterjotė i therrisnim “Makina e Nexhipit”,
qė e njohu tėrė krahina nga Vlora-Lumi i Vlorės- Kuē- Borsh e gati gjithė Bregu e Bregdeti deri nė Sarandė.
U rrit me halle. Truallin e shtėpisė, dikur, ia caktuan
nė Skomora pranė ish-Shkollės e Xhamisė. Por nuk mundi ta ndėrtonte. Atehere u gjėnd Xhevo Gjonikja (Kofina) qė i ofroi mbėshtetje
duke e ftuar tė banonte nė shtėpinė e Gjonike. Ishin vite tė vėshtira, ishin vitė lufte.
Por Bastriu diti tė mbėshtesė dhe luftėn pėr liri e demokraci,
diti dhe tė ndėrtojė jetėn. Nė luftė bėri detyren e luftės. Nė paqe u muar me bujqėsi e blegtori. Bletėn e kishte pasion,
ndaj dhe e kultivoi me shumė vullnet. Nė Fterrė e nė fshatrat fqinjė njihej dhe si njė gjuetar i shquar, sidomos i derrave
tė egėr. Pėr shumė probleme tė fshatit fjala e tij peshonte, kur mblidheshin burrat e asaj kohe. Si kryetar i kėshillit tė
fshatit u interesuar shumė pėr xhaden, pėr tė cilėn bashke me Tasin Elezin i kanė dėrguar dhe letėr qeverisė tė asaj kohe.
Interes tė madh tregoi dhe pėr linjėn telefonike me Kuēin e Vlorėn. Po kėshtu dhe pėr ndėrtimin e hidrocentralit nė Fterrė
nė vitet 1955-56.
Bastri Dauti wshtw nga ata qė la pas gjurmė nė kujtesėn
e Fterrės, si fterjotė qė bėri sa mundi pėr fshatin e pėr njerėzit ė tij, por dhe pėr shokėt e miqtė, ngado qė i kishte e
nga do qė i vinin, nga fshat e nga fqinjė, veēanėrisht nga Kuēi e Borshi, por dhe nga fshatra tė tjerė tė Kurveleshit
e Bregdetit. Ndaj kushdo qė e ka njohur i ėshtė mirėnjohės virtytit tė tij.
Guro
ZENELI
Nr. 37 – shkurt 2003
|