FTERIOTET

Bastri Dauti

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 
 

NĖ MIRĖNJOHJE PĖR DAJKO BASTRIUN

Po te permendesh emrin e Isuf Avrecit, menjehere te vjen ndermend qenia e tij si vjershetor. Hivzi Bezhani ka ngelur me emrin “Hoxhe Bezhani”. Refiku te kujton radiofolesin e shquar. Emri i Godo Zhupės te sjell ndermend “ēelnikun” e deleve. Tasin Elezi - njeriun e ditur. E kėshtu me radhe. Kėshtu ēdo fterjot, perveē se  ka lene emrin “Njeri i mirė”, ka dhe nje “epitet” tė tij, qė me t’i  pėrmendur emrin, te del perpara nje cilesi e shquar e jetes sė tij e rregjistruar nė kujtesėn e fterjotėve dhe tė gjithė sa e kanė njohur.

 Dajko Bastriut, siē i thėrrisnim ne nipėrit nė Dhulaj, sa i kujton emrin, tė del pėrpara syve njė meso-burrė fytyrėqeshur e fjalėmbėl, me njė bastun nė dorė, tė cilin herė e ngulte e herė e pėrdridhte, sikur do ta fluturonte diku, si pėr t’i thėnė: “unė tė mba pėr “tangėrllėk”, se kėmbėt i kam tė forta”. Kanė qėnė jo pak burra nė Fterrė,  qė e kanė pėrdorė kėshtu bastunin. Mė kujtohet dhe Mėsues Neimi, por edhe Xha Azisi mė qafė tė Mehmete, edhe xha Lazua pėrtej nė Kofinaj, edhe Xha Fejzua nė zhupaj, qė rrallė e pashė t’i qeshte buza. Xha Ēallua nė Gjofterraj nuk e hoqi bastunin nga dora, qė e kishte “mikun” mė tė ngushtė edhe kur shkonte pėr vizita gati derė mė derė nė Fterrrė, sipas parimit tė tij: ”vizitat, sa mė tė shkurtėra e tė rralla, aqė mė tė pėlqyera janė”, edhe kur shkonte me “kafshėn e dorės” nė Kuē pėr tė bėrė ndonjė tregėti tė vogėl. Pėrdorimi i bastunit nė Fterrė, mė kujton burra gjirokastritė, qė dilnin nė Qafėn e Pazarit me bastun nė dorė.

Por Bastriu  ka ngelė nė kujtesėn e fterjotėve edhe pėr sufranin e shtruar pėrherė me “buke e kripe e zemėr tė bardhė”, me ēfarė t’ia zinte hera, me atė qė kishte dollapi i nikoqires Husnije. Pėrgjigjej edhe pėr tė tjerė. Kur njė mik nga Kuēi ishte nisur pėr tek Meto Shkurti, Bastriu e ktheu mė qafė tė Kadrėmit pėr nė shtėpinė e tij. Dhe kėtė e bėri dhe pėr ta nderuar Xha Meton, bekshinė e fshatit, dhe pėr tė nderuar mikun e tij. Kėtė e bėri se siē e dinte mirė Bastriu, Bekshiu ishte “hollė” nga ekonomia. E se mos njėherė ! Shtėpia e Bastri Dautit ishte herė pas here plot me miq, qė vinin nga fshat e fqinjė, dhe nga Kuēi, dhe nga Ēorraj, dhe nga Borshi, por dhe mė tutje. Tek kjo shtėpi bujare, qė nė kohėn e Selim Gjonikės, vinin mė shumė se kudo gjetkė edhe njerėzit e fisit tė Dautajve, edhe njerėzit e fisit tė Dajke Husniesė, e cila nuk i uli ndonjėherė vetullat e nuk e ngushtoi njėherė zemrėn, edhe kur i mbushej shtėpia me miq, sa nuk kishin vend ku tė rrinin.

Dhe nė dasma e nė davete, qė nė shtėpinė e Bastri Dautit kanė qėnė tė shumta, ndezej dollia dhe mirėsia, kėnga e vallja fterjote, sa dridhej dyshemeja e shtėpisė. Dhe vallen e merrte dhe e hiqte vetė Bastriu. Ishte vallja e qejfit tė tij, ishte vallja qė e hidhte majė gishtėrinjve, si tė ish njė baletmaestėr popullor, duke u shkrirė i tėri me ritmin e valles dhe ritmin e kengės. E ka hedhė kėtė valle nė fshat e nė fqinj. Kishte shokė dhe Mehmet Kofinėn e Vahit Malon. Nė qoftė se Taro Gjoni e xha Kadriu hidhnin vallen e rėndė tė burrave, Bastriu hidhte vallen e lehtė tė “zotnive” qė tė pushtonte shpirtin, kur e shikoje, apo kur  e dėgjoje.

Bastriu me jetėn e punėn qė bėri, ndėrtoi historinė e tij, duke ua lėnė trashgimni tė nderuar katėr djemve: Nexhipit, Nebiut, Hakiut e Plotimit, dhe dy bijave: Miros e Shpresės, qė tė gjithė zemėrmire e bujar. Madje, “historine” e tij tė pashkruar nė libėr, por tė rregjistruar nė kujtesėn e fterjotėve, e gėzojnė dhe nipėrit e tij, pesė djemte e Nexhipit dhe Merxhanes, dhe me bijėn e vetme Almėn zemerqeshur, sė bashku me gjithė nipėrit e mbesat e tjerė tė shumtė “tė rrėnjės” Bastri-Husnije. Ky trung ėshtė i tėrė mirėbėrės, dje dhe sot. Por kėtu, po pėrmend Nexhipin me “Shevroleten” e tij, qė nuk pėrsėritet dot mė, qė ca e quanin “Makina e Kuēit” e ca tė tjerė “Makina e Kurveleshit”, ndėrsa ne fterjotė i therrisnim “Makina e Nexhipit”, qė e njohu tėrė krahina nga Vlora-Lumi i Vlorės- Kuē- Borsh e gati gjithė  Bregu e Bregdeti deri nė Sarandė.

U rrit me halle. Truallin e shtėpisė, dikur, ia caktuan nė Skomora pranė ish-Shkollės e Xhamisė. Por nuk mundi ta ndėrtonte. Atehere u gjėnd Xhevo Gjonikja (Kofina) qė i ofroi mbėshtetje duke e ftuar tė banonte nė shtėpinė e Gjonike. Ishin vite tė vėshtira, ishin vitė lufte.

Por Bastriu diti tė mbėshtesė dhe luftėn pėr liri e demokraci, diti dhe tė ndėrtojė jetėn. Nė luftė bėri detyren e luftės. Nė paqe u muar me bujqėsi e blegtori. Bletėn e kishte pasion, ndaj dhe e kultivoi me shumė vullnet. Nė Fterrė e nė fshatrat fqinjė njihej dhe si njė gjuetar i shquar, sidomos i derrave tė egėr. Pėr shumė probleme tė fshatit fjala e tij peshonte, kur mblidheshin burrat e asaj kohe. Si kryetar i kėshillit tė fshatit u interesuar shumė pėr xhaden, pėr tė cilėn bashke me Tasin Elezin i kanė dėrguar dhe letėr qeverisė tė asaj kohe. Interes tė madh tregoi dhe pėr linjėn telefonike me Kuēin e Vlorėn. Po kėshtu dhe pėr ndėrtimin e hidrocentralit nė Fterrė nė vitet 1955-56. 

Bastri Dauti wshtw nga ata qė la pas gjurmė nė kujtesėn e Fterrės, si fterjotė qė bėri sa mundi pėr fshatin e pėr njerėzit ė tij, por dhe pėr shokėt e miqtė, ngado qė i kishte e nga do qė i vinin, nga fshat e nga fqinjė, veēanėrisht nga Kuēi e Borshi, por dhe nga fshatra tė tjerė tė Kurveleshit  e Bregdetit. Ndaj kushdo qė e ka njohur i ėshtė mirėnjohės virtytit tė tij.

                                                                  Guro ZENELI

Nr. 37 – shkurt 2003

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA