FTERIOTET

Vehap Bezhani
Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

Enter subhead content here

 

NĖ 70 VJETORIN E LINDJES SĖ VEHAP  BEZHANIT

Instituti i Kėrkimeve Gjeologjike nė bashkėpunim me familjen e Vehapit dhe komunitetin fterjot, organizuan mė 5 prill njė takim pėrkujtimor me rastin e 70 vjetorit tė ditlindjes sė tij, datė qė pėrkonte dhe me dy vjetorin e vdekjes sė tij.

            Ishin tė pranishėm Drejtori i Institutit tė Kėrkimeve Gjeologjike, prof Dėfrim Shkupi, Drejtori i Institutit tė teknologjisėe Minerale, z. Martin Cukalla, si dhe punonjės tė Ministrisė sė Energjetikes dhe Minierave dhe kolegė e miq tė Vehap Bezhanit.

Nė kėtė takim u fol pėr veprimtarinė e gjėrė studimore e shkencore tė profesor Vehap Bezhanit nė fushėn e kėrkimeve gjeologjike shqiptare. Referimin shkencor e mbajti profesor, Afat Serjani. Ndėrsa, pėr vlerat e Vehapit, si bir i Fterrės dhe si njeri i veēantė, kumtoi ing. Dilaver  Shkurti.

Nė kėtė takim u promovua dhe libri: Vehap Bezhani, njė jetė me dinjitet dhe u ekspozua aktiviteti i tij studimor.

            Folėn pėr vlerat shkencore e njerėzore tė Vehapit kolegėt gjeologė: z. Polikron Vaso, Aleks Vranai, Tonin Deda, Pėllumb Kokona, Llambi Gegprifti, Dedė Marku, Marie Koēi, Irakli Premti, Lirim Hoxha, Siri Hajnaj, e tė tjerė.

             Nė emėr tė familjes  falėnderoi  tė pranishmit z. Beshir Bezhani, vėllai i Vehapit.

 Me kėtė rast u  organizua dhe njė koktejl.


 
Nr.38 – prill 2004
 
 
STUDJUES ME VLERA TE PAZEVENDESUESHME NĖ GJEOLOGJI

 


Sot  jemi nė 70 vjetorin e lindjes kur, dy vjet mė parė, Vehapi ėshtė ndarė  nga jeta. Megjithatė, ne e ndjejmė gjithnjė pranė pėr veprėn e tij nė Gjeologji, pėr  studimet e projektet shkencore, tė cilat janė njė vlerė e thesar pėr gjeologjinė shqiptare. Vehapin e ndjejmė  pranė dhe pėr fjalėn e tij tė urtė, sjelljen modeste, dashamirėsinė nė shoqėri dhe pėr karakterin e tij fisnik. Kėto tipare i ruajti tėrė jetėn e tij dhe nė familje, dhe nė  punė, dhe nė jetė.

            Nė gjysmėn e dytė tė shekullit 20-tė, Shėrbimi gjeologjik shqiptar zhvilloi punime nė shkallė tė gjėrė nė fushėn e kėrkimeve dhe studimeve gjeologjike. Nė kėtė veprimtari, Vehap Bezhani ishte njė ndėr gjeologėt e parė, qė porsa doli nga bangat e politeknikumit “7 Nėntori” nisi kėrkimet gjeologjike pėrkrah specialistėve sovjetike nė Mirditė. Pasi u diplomua nė universitetin e Tiranės, si inxhinier gjeolog, pėrsėri u emrua nė ndėrmarrjen gjeologjike tė Rubikut e, mė pas, nė atė tė Pukės. Kėshtu e lidhi jetėn  dhe punėn e tij me bakrin nė zonėn e Mirditės, Pukės, Shkodrės e Kukėsit.

            Ky gjeolog i pėrket asaj plejade  tė gjeologėve shqiptarė, tė cilėt me ēekiē nė dorė, me vrojtime e dokumentime, me projekte, me studime dhe botime bėnė emėr, duke lėnė pas njė trashgimni tė madhe nė  fushėn e kėrkimeve tė mineraleve tė dobishme dhe studimeve gjeologjike tė vendit tonė. Dhe Vehapi ėshtė nga ata studjues tė gjeologjisė qė ka njė listė tė madhe tė punimeve, studimeve, projekteve dhe botimeve, madje njė pjesė e tyre kanė vlera tė pazėvendėsueshme dhe pėr brezat e ardhshėm. Vehapi ka shkruar me dorėn e tij, tė cilat janė arshivuar, 3300 faqe dhe janė pėrpiluar rreth 500 grafikė si harta, profile e skema gjeologjike, tė cilat i kompozonte dhe i vizatonte bukur.

            Nė veprimtarinė e tij shkencore ka disa momente tė spikatura, qė kanė lėnė gjurmė tė dukshme.  Tė tilla janė punimet dhe hapja e perspektivės bakėrmbajtėse nė Pukė, kur ai ishte kryegjeolog. Njė faqe mė vete janė kėrkimet pėr bakėrmbajtesen nė zonėn e Mirditės: Poravit, Paluces,Qafė Bari, Lak Rroshi e tjera. Edhe rihapja e punimeve pėr bakėr nė Palaj mban firmėn e Vehapit. E tillė ėshtė dhe puna qė u bė pėr zgjatjen e jetės  sė minierės sė Gjegjanit. Vehapi shquhej dhe pėr debatin shkencor nė pėrfytyrimet gjeologjike e gjeofizike, pėr punimet intensive dhe veprimet e guximshme, por dhe me pėrgjegjėesi tė madhe. Vehapi pėrpunoi hap pas hapi teorinė mbi premisat e kėrkimit tė mineralit tė  bakrit, tė cilės i kushtoi dhe temėn e dizertacionit tė tij. Me vlerė tė madhe ėshtė dhe pėrpunimi nė teorinė e praktikėn e prognozės bakėrmbajtėse tė vullkaneve tė Mirditės. Shquhej Vehapi dhe pėr bashkėpunimin me specialistėt e huaj, duke debatuar me dinjitet nė aktivitetet shkencore kombėtare e ndėrkombėtare.

Ndaj, ai ka fituar me meritė dhe titullin e lartė shkencor: Profesor nė Gjeologji.

            Vlerat e tij janė dhėnė mirė dhe nė librin e botuar: Vehap Bezhani- nje jetė me dinjitet.

Nr.38 – prill 2004

 

Nga ing. Dilaver SHKURTI

 

VLERĖ MIDIS VLERAVE

 

Ishte fėmija i parė dhe i mbarė i  Nedinit dhe Zonjės. Tėrė rrethi familjar i tij  vjen nga fis me tradita nga mė tė mirat nė Fterrėn tonė. Gjyshi i tij, Ismail Bezhani,  njihet pėr veprimtarinė atdhetare. Ishte pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės dhe anėtar i Pleqėsisė sė Kurveleshit. Mbahet mėnd si burrė i mėnēur, qė gėzonte respekt nė fshat e fqinjė. Ishte njeri zemėrbardhė. Mė 4 dhjetor, pesė ditė pasi u ngrit Flamuri i Pavarėsisė nė Vlorė, Ismaili bashkė me burrat e tjerė fterjotė, ngritėn nė Fterrė Flamurin, nė mbėshtetje tė Flamurit tė ngritur nga Ismail Qemali. Luftoi kundėr andartėve grekė nė 1913-14. Ndihmoi nė hapjen e shkollės sė pare shqipe nė vitin 1916. Njihet si fannolist ne vitin 1924, pėr tė cilin dhe u internua nga regjimi i Zogut pėr 6 muaj, bashke me Tasin Elezin. Luajti njė rol aktiv nė ndėrtimin e rrugės Borsh-Fterrė-Kuē nė vitin 1925-1926. Mbėshteti Luftėn Antifashiste Nēl.

            Edhe Nedini, i ati i Vehapit, punoi tėrė jetėn mė ndershmėri, megjithėse mbi shpinėn e tij ngrinte peshėn e rėndė tė kohės. Edhe Nedini si shumė fterjotė tė tjerė mori pjesė nė ēetėn  territoriale tė fshatit tonė. Punoi dhe si fillorojtės  e telegrafist nė shtabin e Zonės sė parė operative. Pastaj drejtor poste e telegrafist nė Delvinė dhe nė Tiranė pėr shumė vitė me radhė, deri sa doli nė pension. Ndėrsa nėna e Vehapit, Zonjė e kishte emrin e Zonjė ishte.

            Tėrė rrethi familjar i Vehapit, dy xhaxhallarėt e tij, Naili me emėr dhe avokati i njohur, Nafizi, bashkė me tėrė bezhanajt e tjerė, qė nga Hoxhė Bezhani e trashgimtarėt e tij, Refiku me Sirriun, deri te bijtė e tyre, janė njė shėmbull pėr Fterrėn tonė.   

            Vehapi, nė Shkollėn Fillore tė Fterrės, mori mėsimet e para. Moshatarėt e kujtojnė si shokun e tyre tė mirė e tė dashur, tė respektuar, me mėsues e me gjithė bashkefshatarėt. I donte tė vegjėlit dhe respektonte tė moshuarit. Shkollėn 7-vjeēare e nisi nė Delvinė, pranė tė Atit, ndėrsa  dy vitet e fundit i kreu me sukses nė Tiranė, nė shkollėn “Kosova”. Me sukses mbaroi shkollėn e mesme nė vitet  1950-1954, “Politeknikumin 7 Nėntori”, degėn “Minerale”. Ishte ndėr nxėnėsit e zellshėm. Dallohej nė klasė e nė Shkollė. Pasi mori diplomėn e Shkollės sė mesme dhe pasi punoi dy vjet si teknik-gjeolog, nė vitn 1957-1961 mabaroi Institutin Politeknik, ku u diplomua si inxhinier  gjeolog.

            Duke mbaruar studimet e larta, ia nisi punės mė pėrkushtim e dinjitet profesional nė kėrkim tė nėntokės pėr t’i marrė asaj pasuritė nė dobi tė zhvillimit tė industrisė minerare. E mati tokėn me kėmbė nė gati tėrė Shqiperinė, pėr mė tepėr zonat e Veriut tė vendit si gjeolog i pasionuar, duke futur dijet e tij shkencore nė thellėsitė e nėn tokės.

            Nė kushtet e njė pune intensive, Vehapi nė vitin 1961 krijoi dhe familjen e tij, me Dijeninė, po me bijė fterjote, e cila e shoqėroi tėrė jetėn atje ku i shkeli kėmba e punės bashkėshortit. Lindėn dhe rritėn tre djem: Artanin, Arsenin dhe Sokolin, njeri mė i mirė se tjetri, nė qytetet e zonės verilindore, atje ku Vehapi bashkė me shokė zbulonte minerale tė ēmuara pėr industrinė. Edhe nė kushte tė vėshtira, u shqua si baba i dhėmshur, por dhe si gjysh i veēantė pėr tre nipėrit e tij, tė cilėve u puthte sytė ėngjėllorė. 

            Ja si e pėrshkruan kėtė dashuri, Valbona, nusja e djalit Arsen nė krijimin e saj:“Botės i shuhen jetė ēdo ditė,/ Por kur njė jetė kėputet nė mes,/ mizore na duket natyra me ligjet e saj,/ Por ty ėngjėjt tė deshėn pranė vetes,/ Se ti ishe si ata, i ėmbėl,/ paqėsor,/ I rrallė si njė gurė smerald. Asnjė s’tė ndjeu si ike,/ Nuk dhe asnjė sinjal,/ Se ti ashtu ishe gatuar,/ S’doje tė bezdisje askėnd.

Aty, te “Klubi i fterjotėve”, shokėve u mungon prania jote. Me sytė nga rruga shohin mos vjen, por gjėkundi nuk duket silueta jote. Brengė tė madhe u le djemve e nipėrve, se “shok” tė kishin, pastaj Baba. E mė i vogli pyet: Ku ėshtė Gjyshi?- Ne Qiell ka shkuar,- i themi ne. Por atė malli e merr, si tė gjithė ne, pėr tė shtrėnjtin gjysh”. . Dhimbje tė madhe i shkaktoi Dijenisė, gruas sė tij tė mirė .

            Ndarja nga Vehapi la dhėmbje tė thellė, jo vetėm familjes dhe fisit, por edhe fterjotėve e miqėsisė sė tij. Vlerat njerėzore dhe studjuese e bėjnė Vehapin qė tė mbetet midis nesh, si vlerė midis vlerave.

Nr.38 – prill 2004

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA