FTERIOTET

Jakup Mato

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

EDHE NJĖ PROFESOR MĖ SHUMĖ

                E lidhi jetėn me punė tė pastėr. Vullnetin pėr tė kapėrcyer vėshtirėsitė ia kultivoi qė nė fėmijėri familja dhe Fterra jonė. Pėr tė vazhduar shkollėn udhėtonte 8-10 orė, mė kėmbė nga Fterra - malit e nė Gjirokastėr. Ndofta disa nuk e besojnė, por ja qė kjo ėshtė e vėrteta e vėshtirė e jetės sė shumė fteriotėve pėr tė marrė arsim e kulturė.

            Edhe kur bėntė vapė, edhe kur malet i mbulonte dėbora, Jakupi, si jo pak fteriotė tė tjerė, nuk vonohej as nė orėn e mėsimit, edhe kur vinte nga Fterra nė Gjirokastėr. Sedrėn e kishte tė madhe. Njė ndjenjė e brendshme i thoshte: " Mos e turpėro veten pėrpara tė tjerėve, as mos e ul namin e mirė tė Fterrės". Kjo e nxiti tė marrė nota shumė tė mira nė shkollė.

            Nė shkollė e sipėr, nė Universitet ku  studionte pėr gjuhė-letėrsi shqipe, i lindi dėshira pėr t'u marrė me studime. Letėrsia e tėrhoqi mė shumė. Kjo se jo pak fteriotė shquhen pėr krijimtari e pėr humorin qė thumbon, por s'tė shqetėson. Kjo i dha frymėzim dhe Jakupit. Dhe ja, kaluan vite… Jakup Mato kreu detyra tė ndryshme, mėsues e drejtor shkolle nė Kuē, specialist nė Ministrinė e Arsimit e tė Kulturės, nė Institutin e Studimeve Pedagogjike, kryeredaktor i gazetės "Mėsuesi", drejtor i Arteve nė Ministri, specialist i arteve nė shkallė republike, drejtor i Akademisė sė Arteve nė Tiranė. E pastaj dy herė drejtor i Qendrės sė Studimit tė Artit pranė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, nė vitet 1994 dhe 1998.

            Dhe nė ēdo detyrė, nė ēdo pozicion, Jakupi ynė nuk iu nda punės studimore. Me vullnet tė fortė e me korrektesė kreu dhe detyrat shtetėrore, por me zell tė veēantė punoi nė fushėn studimore. Paradite nė zyrė, mbasdite nė bibliotekė. Studjoi e shkruaj, shkruaj e studjo. Dhe bėri vepra Jakupi. "Risi tė letėrsisė shqipe", ėshtė libri i tij me vlerė, se artikujt studimorė pėr letėrsinė e artin shqiptare, pėr letėrsinė humoristike nė revista shkencore janė tė shumtė, ashtu siē janė tė shumtė dhe artikujt nė shtyp. Cilėsia e krijimtarisė sė profesor Jakupit ėshtė vlerėsuar edhe me ēmime kombėtrare.

            Pasi ka pėrfunduar librin qė del sė shpejti nga botimi " Paradokset e humorit dhe satirės", tani nė vitin 2000 pėrpunon librin tjetėr "Enigma e procesit krijues dhe tė komunikimit artistik". Vullneti dhe zelli i veēantė i dhanė Jakupit kėnaqėsinė e kėrkuar, duke e ngritur nė rrugėn e studimeve tė njėpasnjėshme. Para 20 vjetėsh fitoi titullin e parė shkencor. Nė vitin 1986 meritoi titullin "Bashkėpunėtor i vjetėr shkencor". Para gjashtė vjetėsh u bė asisten- profesor.

            Dhe ja, nė vitin e parė tė shekullit tė ri, tė shekullit qė jemi, meritoi titullin e lartė shkencor: Profesor. Kėnaqėsi pėr Jakupin e familjen, gėzim pėr shokėt e miqtė e tij, pėr ne fteriotėt,  krenari pėr Fterrėn.

                                                                                                            Guro ZENELI

Nr.21 – gusht, 2000

 

 

Monolog me Jakupin nė ditėn e Lamtumirės

 

I dashur Jakup,

Nuk ta pranova fjalėn qė mė the para pak kohėsh nė njė moment pesimizmi, nė xhiro te Hotel “Dajti”, ku mblidhemi ne fteriotė, se: “kur tė vdes unė, do flasėsh, ti Guro, mbi varrin tim”. I pėrlotur tė kundėrshtova, por ja qė telepatia jote ngjau. Dhe unė pėr fatin tim te keq, me dhimbje prej miku shpirtėror, po kryej kėtė barrė, tė rėndė si mal mbi shpirtin tim, pėr tė thėnė dy falė pėr ty, i miri  Jakup.

            Dhe kjo dhimbje erdhi, kur ne, njerėzit dhe miqtė e tu, te komunitetit fteriot nė Tiranė, sė bashku me Dritėn e shpirtit tėnd, po pėrgatiteshim tė tė festonim 71 vjetorin e ditėlindjes pas dy javėsh, mė 16 shtator (1934-2005), se tė pamė tėrė shėndet pas pushimeve nė detin e Vlorės. Por,... na u drodh shpirti, e... na pikoi loti, kur pa pritur e befasisht dėgjuam ne receptorin e telefonit lajmin e kobshėm: Ndėrroi jetė... Jakupi ynė ! Nesėr, ora 13.00, bėhet varrimi !

            Dhe ja sot, Drita jote me birin dhe bijėn tuaj: Martinin e Elvanėn, me motrat e tua: Beta e Perri, me vėllezėrit: Skėnder, Xhemal e Sulejman, tėrė gjaku e fisi yt, Mataj e Bezhanaj, se toku me komunitetin fteriot e me kolegėt e tu tė Qendrės sė Studimit tė Arteve tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė; shokė, miq e dashamirės, te kemi ardhė tė pėrlotur pėr tė tė dhėnė lamtumirėn e jetės, duke tė hedhur njė dorė dhe’ pėr ta bėrė mbulesėn e varrit, tė lehte si pendė mbi trupin tėnd pa jetė.

            Nė kėto ēaste, i dhėmb gjoksi burrit dhe nuk e ka tė lehte tė flasė mbi varrin e njeriut, me tė cilin ėshtė dashur shpirtėrisht pėr njė jetė tė tėrė, deri sot nė kėtė ditė tė zezė, kur i dhėmb zemra dhe “mjaltit tė mjaltit’, nipit tėnd, Bjornit, i cili nė prehrin e gjyshes Drita, do tė pres... e do tė pres... ta  pėrkėdhelė gjyshi i ėmbėl, Jakupi.

*   *   *

            Nė se Sokrati i lashtė deklamonte: Unė jam qytetar i Botės ! Unė jam Njeri !, edhe  ti Jakup ishe dhe do mbetesh midis nesh: Njeri, me shkronjė tė madhe. Ti ishte dhe do tė mbetesh Njeri i punės mendore, i kalemit dhe i studiuesit; njeri i ndershėm me tė gjithė; njeri  qe s’dije tė bėje ligėsi e keqėsi askujt. Ti ishe dhe do tė mbetesh simbol i njeriut qė doje e respektoje: dhe fėmijėn, dhe tė moshuarin, dhe atė qė punonte nė zyrė, dhe atė qė mihte nė arė. Ti ishe mėsuesi dhe drejtori qe dije tė punoje, pa krijuar pakėnaqėsi, as te nxėnėsit e as te kolegėt, e as te vartėsit. Ti dije tė punoje midis artistėve, ashtu siē dite tė kryeje detyrėn si specialist i artit nė majėn e shtetit tė ashpėr monist.

Ti dije tė komunikoje me ngrohtėsi e sinqeritet, ndonjėherė dhe tė tepruar, dhe brenda nė partinė-shtet e deri nė strukturat, e saj dhe tė tij, nė rrethet e Shqipėrisė. Si Njeri komunikove dhe midis fteriotėve, nė Fterrė e nė Tiranė, dhe si nxėnės e student pėr gjuhė e letėrsi shqipe, dhe si mėsues qė nė Kuē tė Vlorės e deri si profesor e rektor nė Akademinė e Arteve; dhe si krye-gazetar nė Ministrinė e Arsimit e Kulturės, apo si zv/kryetar i Komitetit tė Kulturės dhe Arteve tė Shqipėrisė; dhe si studiues shkencor nė Akademinė e Shkencave. Ti dije tė bisedoje  dhe me burrat e shtetit ideologjik, por dhe me artistėt, qė shpesh janė tipa tė vėshtirė, dhe me gjuhėtarėt, deri me profesorin e madh Ēabejin e shquar, me estetin-akademik, prof. Alfred Uēin, apo me shkrimtarėt mė tė mėdhenj tė vendit tonė, por dhe me njerėzit e thjeshtė, deri me bariun e bujkun nė vendlindjen tėnde, nė Fterrėn tonė.

            Pėrherė, ishe i dashur me Nėnėn tėnde, qė sistematikisht i ēoje lule te koka e varrit; ti ishe gjithė jetėn i dashur me Dritėn tėnde ; s’u lodhe asnjėherė me problemet e vėllezėrve dhe tė motrave tė tua, duke qenė pėrherė Totua i tyre, siē i themi ne nė Fterrėn tonė vėllait tė madh; s’u kurseve, sa herė tė vinte pėrdorėsh, pėr tė shfaqur mirėsi ndaj cilitdo fterjoti dhe ēdo njeriu tjetėr.

Ti nuk dije tė krijoje konflikt me askėnd. Ti ishe mik me tė gjithė e armik me asnjė, se nuk doje tė lėndoje njeri. Madje ti ishe nga ata qė shqetėsimet e tua nuk ua jepje tė tjerėve, por i lehtėsoje ata, kur ishin tė shqetėsuar. Ti ishe i mirė pėr tė gjithė. Ti ishe... Babaxhan.

            Ndaj, ishe e mbetesh: vlerė midis vlerave. Ndaj, o Jakupi ynė, ti meriton shumė: dhe si njeri i mrekullueshėm, dhe si fteriot shembullor, dhe si gazetar progresiv, dhe si drejtues i zoti, dhe si studiues serioz,  dhe si krijues qė vlerėsoje risitė, dhe si specialist i arteve nė shtet, dhe si profesor i menēur nė Universitet e nė Akademi, dhe, mbi tė gjitha, si Njeri midis njerėzve. Por,...nė kėtė moment dhimbjeje, po themi pak, pėr Jakupin, qė pėrjetoi jetėn me ndjenja-nėne e me logjikėn e njė burri tė urtė, qė diti tė kuptojė e tė jetojė ndryshimin ēdo kohė.

*   *   *

            O i Miri Jakup !

Kėshtu tė themi gjithė sa jemi kėtu. Por ti, hesht,... duke na vėshtruar me sytė e shpirtit tėnd, i cili po fluturon pėr nė parajsė, ku tė pret Nėnė Vahideja, qė tė deshi mė shumė se veten dhe Babai-Halili, si njeri i Perėndisė. 

I pėrjetshėm do tė mbetet shembulli e vepra e jetės tėnde, qė ia le model familjes, Fterrės e fteriotėve, shoqėrisė e miqėsisė, dhe Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė sonė, por, duke ikur me merakun, se nuk pėrfundove dot enciklopedinė e artit shqiptar.

            Lamtumirė nga tė gjithė ne, qė tė pėrcjellim me lot nė sy e pikė nė zemėr, duke lėnė  midis nesh,  modelin e veēantė tė jetės tėnde me vlerė.

Shpirti t’u prehtė nė paradis e trupi nė banesėn tėnde tė fundit, se ne do tė largohemi kėtej duke ngushėlluar familjen e njerėzit e tu, por dhe njeri-tjetrin, mbasi tė gjithė sa jemi kėtu, jemi pėr t’u ngushėlluar pėr humbjen e shokut  e mikut tonė, pėr ty Jakup!   

Nė nderimin tėnd, po ftojmė njeri - tjetrin , tė mbajmė njė minutė zi !.          

            Qofsh i paharruar,  Jakupi  ynė,..!

                                                       Guro Zeneli.

Tiranė, nė ditėn e lamtumirės, 31 gusht 2005.

Nr.46 – tetor 2005

 

 

O mendje mėnēur, dėgjomė !

 

O mendje menēur, dėgjomė, !

Erdhi vjeshtė e iku gushti,

Haberi mė ra si bombė,

Kur mė thanė qė vdiq Jakupi.

 

Djemtė e Mate me lezet,

I njeh shtufi dhe mėhalla,

Se me ta jam rritur vetė,

Kur vapėn e ftohte dhalla.

 

Halili me Vahidenė,

Ēifti qė mbillte sevdanė,

Me prindėr, tė Tenos qenė,

Porsi motra me vėllanė.

 

Jetoj nė kėto shtėpi,

Si kukuvajka nė pyje,

Muret mbuluar me zi,

Llafosem vetėm me yje.

 

Akoma pa ikur vetė,

Mė bėni njė elegji,

Dhe tė jetė si tė jetė,

Si kujtim pėr pleqėri.

 

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA