ATJE KU ĖSHTĖ PUNA, ĖSHTĖ JETA
Amerika - vendi i
mundėsive dhe i hapėsirave tė mėdha
Takuam kėtu nė Tiranė,Albert
Xhamėn, tė riun 38 vjeēar, i cili nė mars tė vitit 1992, shkoi si refugjat nė SHBA dhe u vendos pėrgjithmonė nė Boston, nė
shtetin Masaēust, ku vazhdon tė jetojė e tė punojė, Duke u takuar mė tė, biseda na nxiti tė zhvillonim kėtė intervistė:
Pyetje: Si tė lindi mendimi pėr nė SHBA?
Pėrgjigje: Amerika ėshtė ėndėrr pėr tė gjithė. Edhe unė si gjithė tė tjerėt
e ėndėrroja njė gjė tė tillė. Dhe ėndėrra ime u realizua. Kisha dėgjuar shumė, por pashė vet se Amerika ėshtė vendi i mundėsive
dhe hapėsirave tė mėdha. Nė fillim unė nisa si ndihmės-kamarier tek lokali i Antoni Athanasit. Pata shumė vėshtirėsi, se nuk
dija anglisht. Iu vura punės, qė tė mėsoja edhe anglishten. Pėr 6-7 muaj arrita tė mėsoj gjuhėn e ditės dhe tė komunikoj mirė.
Pastaj Athanasi mė vuri banakjer, ku punova gati pėr tre vjet.
Gjatė kėsaj kohe njoha
edhe mė mirė jetėn dhe mundėsitė qė tė jep Amerika pėr njė jetė mė tė mirė. Besimi tek vetja mu rrit. Atėhere mendova tė bėja
diēka mė shumė e mė tė mirė. Nė Amerikė nuk ėshtė e nevojshme tė kesh shumė para, se Bankat tė ofrojnė kredi pėr bisnes. Pa rolin e bankave Amerika nuk do tė ishte ajo qė ėshtė. Vendosa tė bėhem pronar, sigurisht njė pronar i vogėl. Dhe fati mė ndihmoi. E fillova me njė piceri-restorant. Sigurisht
nė fillim ngurova, pata dhe pak frikė. “Zanatin” e ri nuk e njihja. Mu kujtua fėmijėria nė Sarandė, kur notin
e mėsova duke u hedhur nė det. Por kėtė radhė deti ishte puna nė Amerikė. Iu futėm
punės bashkė me Anilėn, nusen time. Krahas gatimeve tė pėrhershmė, bėmė edhe gatime speciale, gjellė karakteristike italiane
e shqiptare. Nevoja dhe konkurenca na bėri t’i kushtonim kujdes tė madh bisnesit tė ri, duke njohur sa mė mirė kėrkesat
dhe shijet amerikane.
Pyetje: Sa kohė t’u
desh tė bėhėshe i zoti i vetes?
Pėrgjigje: Mu desh tre vjet e gjysėm. Vullneti dhe durimi mė nxorrėn sė “salamet”, siē themi nė Fterrė.
Tani punoj vetė, punon Anila. Kemi dhe katėr punėtorė. Puna na ecėn mbarė, sigurisht duke punuar shumė. Punoj 10-11 orė nė
ditė pa ndėrprerje. Tė premten punoj 14 orė papushim. Tė shtunėn e tė dielėn
tashti bėjmė pushim, se dy vjetėt e para qė hapėm “Picėn” nuk bėnim asnjė ditė pushim. Nė Amerikė kur ėshtė pėr
tė punuar punohet dhe kur ėshtė pėr tė pushuar pushohet.
Pyetje: Ē’farė tė bėri mė shumė pėrshtypje nė Boston?
Pėrgjigje: Nuk mė doli siē e mendoja, se unė e dija qė ēdo gjė ishte e lehtė. Po kur pashė jetėn atje, i thashė vetes,
vurju punės Berti, se kėtu nuk ėshtė Shqipėri. Kėtu nuk ka
nėnė e babė, kėtu ka vetėm punė. Mu kujtua
ajo thėnia te libri “Bankieri”, qė “Nė Amerikė, njeriu ecėn mbi dollarė, por duhet tė dish si t’i
fitosh” Dhe oreksi vjen duke ngrėnė. Tani dua tė bėj njė bisnes tjetėr. Dua t’i futem punės pėr tė blerė dhe njė
bilding, si pasuri kapitale, qė leku tė qarkullojė. Banka ėshtė e gatėshme tė mė japi kredi. Tani, mė thonė disa, dashke tė
bėhesh si Athanasi, qė tėrė jetėn ka njohur vetėm punėn. Po ta arrija, u them, do tė ishte shumė mirė. Por unė dua qė edhe
jetėn ta jetoj, se jam i ri. Prandaj kam shkuar dhe nė Florida dhe nė liqenet nė Majne e deri nė Niagara tė Kanadasė, qė ėshtė
njė nga mrekullitė e botės. Ėeekend-in e kalojmė nė park, atje ku ka lodra pėr fėmijėt, apo vende tė bukura pranė detit. Unė e dua detin se kam lindur e jam rritur nė Sarandė, mos harro. Tė gjithė si familje
dhe tė dy fėmijėt, luajmė golf. Ėshtė lojė qė na pėlqen.
Pyetje: Po fėmijėt si
tė venė nė shkollė?
Pėrgjigje: Fteriotėt
kudo qė janė e duan shkollėn. Edhe shkollėn amerikane fėnijėt e mi e duan shumė. Laerti, djali i madh, ėshtė nė klsėn e 7-tė.
Pėrgjigja qė i dha njė pyetjeje, e cila bėhet nė tė gjitha shkollat e Amerikės, Laertin e nxorri fitues. E mori dhe televizioni
publik. “Ti, i thanė djalit, duhet tė jesh proud (krenar) pėr kėtė pėrgjigje tė bukur qė ke dhėnė. Krenar tė jetė dhe
shkolla nė Somervill dhe shteti Masaēust”. I dėrguan dhe njė letėr tė posaēme. Ai merret dhe me sport. Kurse i vogli,
Xheni, ėshtė nė klasėn e dytė dhe shkon shumė mirė.
Pyetje: A jetoni tė lirė e tė qetė?
Pėrgigje: Amerika pėr mua ėshtė vendi qė ka edukatė dhe demokraci tė pastėr, qė, me sa thonė, nuk e gjen as nė Europė.
Atje i ke tė gjitha liritė dhe tė drejtat e njeriut. Nė Amerikė nuk tė pėrbuz njeri. Nė Greqi, 7 muaj qė ndejta, e ndjeva
veten si tė huaj, kurse nė Amerikė jam si nė shtėpinė time. Atje jam mė i lirė se kėtu. Kėtu nuk ka ende qetėsi. U bėftė mė
mirė! Nė Amerikė mė ka bėrė pėrshtypje tė veēantė dhe policia, e cila tė ndihmon, por nuk tė fal. Me policin nuk ka debat.
Po ke ankesė, shko nė gjyq. Polici ėshtė polic dhe ligji ėshtė ligj. Polici zbaton ligjin e tė gjithė janė tė barabartė para
tij.
Pyetje: Po lidhjet me shqiptarėt si i kini?
Pėrgjigje: Pėrgjithėsisht tė mira. por mund tė ishin edhe mė tė mira. Kushdo qė ka ardhė dhe vjen nė Amerikė
me mendjen tė mbledhur qė do ti nėnėshtrohet punės dhe ligjit, do tė gjejė Amerikėn e ėndėrruar. Amerikani nuk tė
ngacmom, ai nuk pyet se nga je, as sa e ke rrogėn,sa fiton, as nga i nxjerr paratė, as se ku vete e se ku shkon. Shqiptari
ėshtė ca ndryshe. Unė e them me krenari qė jam shqiptar se e ndjej veten nė rregull. Por mė 14 shtator ndjeva turp, kur njė
mik amerikan mė tha: “Ē’farė po bėni kėshtu me njėri-tjetrin? Unė nuk e kuptoj dot, tha ai. Mirė sėrbėt luftojnė
kundra shqiptarėve tė Kosovės, po ju, ju nė Shqipėri, ē’kini?” Dhe pyetjen ma bėri me shumė keqardhje, sikur tė
ishte njeriu im.
Nė Boston ka shumė shqiptarė,
jemi dhe 4-5 familje fteriote. Na merr malli dhe pėr Shqipėrinė dhe pėr Fterrėn tonė. Kisha pa ardhur tre vjet e gjysėm.
Ndaj dhe erdha. U ēmalla. Nė Fterrė nuk vajta dot, po vidiokasetėn me pamje nga Fterra e pashė. Kėto ditė do tė ikij. Atje
ku ėshtė puna, atje ėshtė jeta.
- Faleminderit Berti, faleminderit!
Intervistoi
Guro ZENELI
Nr. 11 –
dhjetor, 1998