Me Edipin e ndritshėm, nė “Maternitetin e Burrave”
Pėrherė kam patur mendim simpatik pėr Edipin. Ky vlerėsim e ka bazėn dhe te fisi i bezhanajve qė ka rrėnjė mirėsie e diturie.
Nė kujtesė mė erdhi Hivzi Bezhani, gjyshi i Edipit, i cili kur kryente nė Fterrė pėr vite tė tėra rolin e Hoxhės, nuk pranonte
asgjė nga besimtarėt. Hoxhllėkun e bėnte si mision fetar. Nėna ime, qė ishte besimtare, Hoxhė Bezhanin e kishte idhull. Mbaj
mend, kur isha i vogėl, qė njė ditė mė tha: Sot qė mė erdhi djathė nga stani, dua t’i shpie njė pjatė me djathė tė njomė.
Xha Hivziu kishte mbaruar mė 1908 pėr kadi nė Stamboll. Dhe kadiu cilėsohej si “I dituri i tė diturve”
se zotėronte jurisprudencėn e sheriatin, se kishte pėrvojė, por dhe logjikė juridike, se ishte njeri i drejtė,
qė mendonte: “kjo eshte e drejtė, ndaj duhet berė”, se ishte i paanshėm nė gjykimin e tij. Madje, ne detyren
e kadiut, caktohej me ferman tė sulltanit. Pėr vlerat e tij, nė vitet e demokracisė, kam dashur qė Xha Hivziut t’i bėja
njė emision televiziv, si kadi nė Stamboll e Janinė, dhe si klerik i shquar nė Fterrėn tonė. Por,... nuk munda...
Pata pėrfitim intelektual, qė njoha nga afėr birin e Hivziut, Refikun e mrekullueshėm. E njoha veēanėrisht nė vitet
studentore nė Tiranė dhe kur isha me punė nė Sarandė, qė Refiku bėri njė punė tė madhe pėr rregullimin dhe mirembajtjen e
xhades nga qafa e Kuēit e deri nė Ixuar tė Borshit. E njoha si njeri me kulturė e me shpirt tė pastėr, me mirėsi, si
rrallė tė tjerė. E njoha si baba shėmbullor.
-
Tė lumtė,- i thashė njė ditė Edipit,- qė je bėrė mjek.
- Mė bėri Baba Refiku,- m’u pėrgjigj Edipi. Ndryshe kushedi ē’mund tė isha bėrė. Une vetėm mėsova...Rroftė
dhe nėnė Rabua qė mė dha qumėshtin e pastėr tė gjirit tė saj. Dhe Hamleti, tashmė ėshtė profesor i mirėnjohur
pėr anglisht e gjermanisht. Petriti - gazetar e studjues. Mensuri, Inxhinier i shquar pėr monumentet e kulturės pėr vendin
tonė.
Sa mirė do tė ishte qė ēdo baba i fterjotė t’i kishte bėrė e t’i bente tė gjithė fėmijtė e vet me
shkollė tė lartė ! Por kėtė nuk e bėn dot ēdo baba. E ka bėrė Refiku, e ka berė Tasin Elezi, e ka bėrė Lame Xhama, e ka bėrė
Sherif Dusha e Sinan Ruka,...Kjo traditė vazhdon. Dhe nė brezin tonė janė disa qė e kanė ndjekur kėtė shėmbull. Gjykoj
se detyra mė e madhe pėr ēdo fterjot, ėshtė tė arsimojė fėmijtė me shkollė tė lartė. Le t’i bėjmė fėmijėt mė tė ditur
se veten tone. Edhe Edipi me Zanėn, Besin e tyre e kanė futur nė udhėn e dije .-Unė mėsoj,- thotė Besi,- se nuk duhet ta turpėroj
fisin e bezhane.
* * *
Kur mė operoi Edipi, unė thashė me shpirt: Rrofshin djemtė me shkollė tė Fterrės, aq mė shumė mjekėt qė shpėtojnė jetė
njerėzish. Dhe numėroja mjekėt fterjotė. I mora me breza. Nga Safeti te Besimi e deri Edipi, Edlira nė Vlorė dhe Peti nė Sarandė.
Por, pastaj ngeca...Kam idenė se kemi dhe mė tė rinj. Por tė shquar unė nuk di. Qoftė gabimi im.
Kur po bėhesha operacion, m’u bė si ėndėrr. Pėrpara syve, nė anėn e zemrės, kisha doktor Edipin. Nė anėn tjetėr,
Perėndinė. Perėndia donte tė mė merrte nė duart e saj. Doktorri i thoshte: Nuk ta lė se e kam marrė pėrsipėr ta shėroj me
duart e mia. Po nuk e shėrova dot, atėhere...
“Grindja” e Edipit me Zotin, mė prishi ėndrrėn. Pashė se isha nė duart e sigurta tė doktor Edipit.
Pranė tij ishte dhe miku im, doktor Sula. Pėr rreth ishin dhe nje grup vajzash, qė kur mjeku bente: ga!, ato ishin gati. Ne
shpatullat e mia ishte doktor Birbili. Nė anėn time tė majtė, mjeku, qė kontrollonte rrahjet e zemrės. Plagėn, ma qepi
dibrani me humor. Edipi mė dha jetė, se ishte njė moment qė thosha me vete: Nuk u bė kjameti, le tė vete te Nėnė Ilja e te
vėllai Sako.
Kur u bėnė analizat e prostatės, Edipi erdhi e mė tha:
- Do tė jap njė lajm tė gėzuar.
- Ēfarė?,- e pyeta, duke menduar ndonjė gjė tė mirė pėr veten e tij.
- “Mbjellja” ka dalė e pastėr. E bėmė dy herė. Qėndrova dhe vetė nė procesin e biopsisė.
- Rrofsh !,- mė doli urimi nga zemta. Mė gėzove!
- Jam gėzuar unė, mė shumė se ti,-ma priti tėrė shpirt.
Eh ! mor Edip,-thashė
me vete. E dija se ishe flori, por nuk e mendoja qė tė ishe kaq shpirt-flori. Tė njihja e tė doja, por tani mė ngele nė fokusin
e syrit dhe brenda shpirtit. Edipi ėshtė tamam: bėm o babė, tė tė ngjaj! Por, Edipi jep dhe mesazhin: Ec nė shėmbullin e mė
tė mirit. Arrije atė. Kaloje. Dhe atėhere lėvdatė paē! Dhe Edipi e ka arritur kėtė. Por nuk rri ne vend...Edipi ecėn nė rrugėn
e profesionit dhe tė mirėsisė qytetare. Ndaj, unė nuk e di, ka njė Edip tė dytė diku.. apo ... Kam shumė shokė, miq
e kolegė,...Edhe mjek njoh jo pak. Mirėpo, Edip-“tė dytė” nuk kam gjetur...Dhe Edipi ėshtė i tillė, nė njė kohė
kur ka ca tė tjerė, qė, ose janė prishur, ose kanė njolla...
* * *
Nė orėn 09.00, doktor Edipi me ēoi te dhoma e infermjerisė, pėr tė pritur deri sa tė shtrohesha nė dhomėn e caktuar. Pas pak
nė korridorin e pavjonit u dėgjua njė zė inatēor, qė, duke shtyrė me duar e me kėmbė karrike e stola, thėrriste e bėrtiste
me sa kishte nė kokė: Pėrjashta ! Tė gjithė pėrjashta !
- Kush ėshtė ky, qė bėrtet kėshtu,- pyeta njė infermjere qė ishte aty pranė.
- Ky ėshtė” i madhi” nė kėtė pavjon.
- Po ky ėshtė dhe profesor,- ia ktheva me keqardhje.
- Po dhe profesorėt bėrtasin kėtu te ne, -tha ajo.
Heshta. Nuk ia zgjata. Ndėrkaq, Profesori u shfaq te dera e infermjerisė, duke pėrsėritur tė bėrtiturėn: Pėrjashta!
- Mė falni profesor,- iu drejtova,- po unė pres tė shtrohem, ndaj mė kanė lėnė kėtu, bashke me kėtė tjetrin.
Ne ēast, heshti. Mė pa nė fytyrė. Dhe u kthye. Por prapė, iu drejtua nje infermjereje, qė ishte nė koridor:
- Nxirri
tė gjithė pėrjashta!
- Ky
ėshtė i doktor Edipit, dhe unė nuk mund ta njerr, - iu pėrgjigj ajo.
- Faleminderit,-
iu drejtova unė infermjeres, qė nuk i mėsova dot as emrin.
- Nuk
e bėj pėr ty,- ma ktheu,- por pėr doktor Edipin, qė ėshtė aq i mirė.
Ndėrkaq unė dola jashte klinikės sė urologjisė dhe u mbėshteta te faqja e murit.
S’kaloi
pak dhe te dera u dėgjua njė zė:
- Ku
ėshtė pacienti i doktor Edipit? Tė vijė brenda!
- Ja
ku jemi,- u pėrgjigj biri im..
- Po
pse dolet jashtė ju?
- Na
erdhi rėndė nga e bėrtitura e atij, qė ėshtė dhe profesor, -ia ktheu Biri.
Rexhua dhe Gurua disa ditė pas operimit
Mėsuam se, kjo grua
e qeshur, ishte kryeinfermjerja, Bukra, e cila, siē kishte fytyrėn dhe emrin, ashtu shfaqi shpirtin e saj. Edhe, kjo e ēmonte
Edipin tonė: si mjek e si njeri. Edhe nė pavjon ku isha shtruar, infermjeret mė respektonin edhe se isha pacient i Edipit.
Unė u jam mirėnjohės: Hajries nga Tirana, Fatimes nga Burreli, Faries buzėgaz nga Bujani i Tropojės e deri sanitares Lindida
nga Pogradeci, si dhe Binakut, Ēetit... Me mirėsi na shėrbyen tė gjitha infermjeret, dhe mua dhe Rexhos, qė ishte operuar
pėrpara meje, i cili, si profesor i mirė, mė mėsoi si tė respektoja punėn e personelit qė na shėrbente me dėshirė. Vetėm njė
nxinte nė fytyrė, sikur pacientėt i mbante nė krahė, duke i ushqyer me bukėn qė binte nga shtėpia e saj, megjithėse
pacientėt, dhe ushqimin, dhe ēarēaf, jastėk e batanie, i sillnin nga shtėpia. Kėshtu i solla dhe unė. Kėshtu tė gjithė. Hajde
spital shtetėror, hajde! Mė ngeli nė kujtesė korrektėsia dhe fisnikėria e dr.Aurel Jankut, i cili vizitonte pėr ditė
mikun tim tė dhomės, Albert Toska.
Doktor
Edipi e pėrjetonte gjėndjen psikologjike te pacientit. Timen, ca mė shumė. Kur mė pa infeksionin, thirri me esklamacion:
- Mos! Ku tė gjeti ty, ky infeksion !
- Mė kanė thėnė,- ia ktheva,- se nė spitalet tona, mos u tremb nga operacioni, por nga infeksioni.
- Megjithatė,-shtoi Doktori,- mos u shqetėso, se do ta kurojmė.
- Fjala jote pėr mua ėshtė fjalė perėndie,-ia ktheva me besim te zotėsia dhe shpirti fisnik i tij. Shqetėsimin e tij e vura
re dhe nė: eko e nė analizėn e gjakut, dhe kur pata hemoragji e anemi, dhe kur ...
Njė ditė mė ftoi dhe pėr drekė tė shkonim nga liqeni. Eh, more Edip, ti je me gjithė tė mirat qė ka njeriu i mirė. Ti ke mirėsi
dhe nė genin e bezhane dhe nė kulturėn e qytetarinė tėnde. Unė ngela borxhli, se asnjė kafe nuk i dhashė dot, duke mbetur
i ngarkuar me mirėnjohje shpirtėrore. Nė mendjen time doktor Edipi ėshtė njė shėmbull i ndritshėm midis mjekėve, infermjerėve
dhe pacientėve, aq mė tepėr midis ne fterjotėve.
Me kėto pėrhtypje dola, pas dy javėsh, nga pavjoni i urologjisė, nė spitalin nr. 2 Tiranė, te cilin, qė nė diten e parė,
infermjerja Farie, duke buzėqeshur, mė tha: Mos u ndruani, se ky spital, ėshtė: “Materniteti i Burrave”, ashtu
siē ėshtė pėr ne: “Materniteti i grave”.
Guro
ZENELI.
Nr.45 – korrik 2005