ARIF DEDEJA
Shtatėdhjetė e
tre vjet jetė e pastėr, me gjumė tė qetė; njė jetė qė nuk i trokiti pėr keq askush nė derėn e shtėpisė; njė jetė qė askush nuk tha njė fjalė tė keqe pėr tė; njė jetė qė e jetoi dhe e pėrballoi
me djersėn e ballit, edhe si bari, edhe si bujk, edhe si gjuetar; njė jetė qė nuk vuri dorė nė mallin e nė plaēkėn e tė tjerėve,
as nė lagje, as nė fshat dhe as nė fqinjė; njė jetė qė e kėnaqte puna e tij,
qė gėzohej kur mbrunte dhe bėnte edhe bukėn vetė, qė gėzohej kur arrinte t’u bėnte njė tė mirė gjitonėve, bashkė-fshatarėve
dhe cilitdo tjetėr me ato mundėsi qė kishte, i pakursyer pėr shtėpinė e pėr shoqėrinė. Ja, kjo ėshtė me pak fjalė rezymeja
e jetės sė atij qė brezi ynė e thėrriste xha Arif, sikur t’a kishte njeriun e vet. Dhe kjo, jo mė kot, por sepse kėshtu
u fliste dhe ai tė gjithėve.
Bėhej dasmė nė shtėpinė e Neshat Brinjės, martohej njė nga djemtė e tij… Xha Arifi dhe Nurēe Gjoni ishin caktuar si
elēinj tė dasmės, qė do tė ndanin tė gjithė racionet e mishit dhe mezetė pėr gjithė dasmėn. Kjo detyrė nė davete ėshtė nga
punėt mė tė vėshtira. Dhe kur merr pėrsipėr kėtė punė nuk duhet tė ngatėrrohesh me gotėn e rakisė. Mirėpo Nurēja, i ngacmuar
nga jo pak dasmorė, nga qė e dinin se po tė pinte raki, atėhere do tė ngrinte bejte qė bėnin pėr tė qeshur njė dasėm tė tėrė,
e bėnė tė kthente ca gota. Dhe nuk kaloi shumė e ia nisi kėngės me bejtin e tij:
O Nurēe kokė deveja,
ē’tu desh
kjo pėrmati,
Mo tė tha Arif
Dedeja,
qė mos u del pėr
karshi…
Dhe kėshtu i foli tėrė fshati nė tė
gjithė jetėn e tij. Dedeja i thanė tė tėrė, se i tillė ishte Arif Kurupi, i ndershėm te Zoti, ėngjėllor si Ai.
Xha Arifi respektonte
dhe donte tė mėdhenj e tė vegjėl, madje dhe atė qė ishte ca si i “dhjavolisur”, sepse dhe tek ai respektonte anėt
e mira tė tij. Por xha Arifi donte dhe tokėn, dhe bagėtinė, se dhe ato i ka jaradisur Zoti, ato mbajnė jetėn gjallė. Pa tokė
e pa bagėti nuk ka jetė, thoshte Arifi.
Me gjithėse nė jetėn familjare pati dhe fatkeqėsi, kur i vdiq gruaja, Rakibeja, nė vitin 1941, dhe e la nė kushte shumė tė
vėshtira, pėrsėri nuk e theu zemrėn ndaj Zotit. Por edhe nė situatėn e Luftės iu pėrvesh punės, duke u kujdesur me dhėmshuri
pėr gjyshen, nėnėn dhe djalin e shtrenjtė, qė iu bė edhe Babė edhe Nėnė, Rexhon e tij. Mbas disa vjetėsh, mė 1946, martesa
me Manushen, sikur ia rregulloi mė mirė jetėn. Edhe Manushja i goditi njė grua shumė e mirė, e pėrshtatshme pėr psikollogjinė
e pastėr tė Arif Dedesė.
Nė kujtesėn e fteriotėve qė e kanė njohur,
Arifi mbahet mėnd vetėm pėr mirė. Edhe nė moshėn e tretė tė tij, nė vitet shtatėdhjetė, pėrsėri i shėrbeu me gjithė zemėr
dhe Murat Malos nė moshė tė thellė, ashtu siē i kishte shėrbyer tėrė jetėn e saj dhe gjyshes, Shaho Mites.
Me mirėsi e me dashuri u shėrbeu Arif Kurupi tė gjithve, me aq sa mundi. Ndaj dhe ne nė gazetėn tonė shkruam pak fjalė, duke
e kujtuar me nderim atė qė Nurēja e “pagėzoi” nė moshė tė madhe me mbiemrin kuptimplotė Arif Dedeja.
Guro
ZENELI
Nr.19 – prill, 2000
|