Lule more trima, qė ratė pėr Atdhe,...
Aktualisht, kemi mbi 60 vjet qė jetojmė nė kushte paqėsore. Shenjat e deritanishme tregojnė se kryepolitikanėve tė Botės u kanė ardhur mend per tė ndėrtuar njė rend tė
ri botėror, njė rend paqėsor tė qėndrueshėm. Kjo ėshtė ėndėrr
e gjithė njerėzimit. Edhe politika e globalizimit tė Botės po i shėrben kėsaj dėshire dhe nevoje tė vetė njerėzimit..
Kjo ėshtė dėshira dhe e tė gjithė fteriotėve tanė. Madje do thėnė, se fterjotėt historikisht kanė qenė njerėz paqėsor, njerėz qė nuk kanė ndezur konfliktin me askėnd.
Pėrkundrazi, “benzinės” dhe nė momente tė vėshtira, i kanė hedhur “ujė” pėr ta shuar. Kėshtu kanė
vepruar dhe nė marrėdhėnie me njeri-tjetrin, dhe nė marrėdhėnie me tė tjerėt,
kudo ku kanė jetuar e kudo ku kanė punuar. Kjo ėshtė psikologjia jonė, psikologjia e dashurisė pėr dije, pėr paqe e punė,
psikologjia e mirėsisė.
1.
Tregojnė. Xha Ēallua qė ishte dhe kryetar kėshilli gjatė
viteve tė Luftėn Antifashiste Nēl., kur e pyesnin se nga kalonin partizanėt, ai u thoshte: “ kėtej !”, duke u
dhėnė drejtim tė kundėrt, nga ku ata kishin kaluar. Dhe vepronte kėshtu se nuk
donte, qė brenda fshatit Fterrė, tė pėrplaseshin e tė bėhej luftė midis tyre..
2.
Xha Shaqo Mita, qė tashmė ėshtė dėshmor i Luftės Antifashiste
Nēl., kur gjermano-ballistėt i kėrkuan drejtimin se nga kishin shkuar partizanėt, ai u tregoi dhe i nisi pėr nė rrugėn qė
tė ēonte nga Lumi me drejtim pėr nė Ēorraj dhe jo nga rruga qė ata kishin kaluar me tė vėrtetė.
3.
Ishin vitet ’50-tė. Burra dhe tė rinj punonin pėr tė
mirėmbajtur xhadenė e Fterrės te pėrroi i Xhindeve.
Ndodhi qė njė dite, kur po punonin, kaloi aty afėr njė gjarpėr
pėr nė folenė e tij.
Tė rinjtė iu vėrsulėn pėr ta vrarė. Xha Sulua, qė gjithashtu punonte nė xhade, u foli: Ē’kini, o djemo? Edhe atė e ka
jaradisur Zoti. Ai po vete nė punėn e tij. Po t’ju ngacmojė, ahere mbrojuni.
Por kur tė tjerėt u kanė rėnė nė qafė, atėherė dhe ne fterjotėt kanė ngritur krye,
duke u bashkuar me luftėn pėr liri e pavarėsi. Madje, ėshtė pėr t’u theksuar se dhe kur dikush na ka rėnė nė qafė nė
punėn e nė hallin tonė, apo nė dinjitetin tonė, fterjotėt me trimėri, me edukatė e me menēuri, si tė ketė qenė rasti, kanė
ditur tė japin pėrgjigjen e merituar cilitdo qė ka dashur tė ndezė luftė, apo tė bėjė sherr e dava.
E tillė ėshtė dhe historia e fteriotėve, e cila ėshtė e shkruar dhe e kėnduar. Ne
e njohim atė, qė nga koha e Tanzimatit. Kėnga ia thotė: Kush e ndezi gurgulenė,/ Kuē, Kallarat e Bolenė,/ Me njė Mulla Lazo
Fterrė, ?
Dhe, nė 30-40 vjet mė vonė, 1878, kur : Nė Lėkurės doli greku,/ Nė Sarandė u zu
dyfeku,/ .... Islam Fterra armė larė,/ U vra nė uxhum tė parė,.../...
Mbėshtetje tė plotė pati nė Fterrė Shpallja e Pavarėsisė mė 1912. Madje, njerėzit e ditur tė Fterrės, konkretisht Hasan Hizmo kishte sjellė, qė mė 1905, abetaren
e gjuhės shqipe, tė cilėn fterjotėt nisėn ta lexonin me ėndje pėr herė tė parė nė historinė e tyre.
Edhe nė vitet e luftės sė Parė Botėrore, nė luftė pėr liri e pavarėsi, u vranė pėr
Fterrėn 5 fteriotė.
Edhe nė Luftėn e Vlorės shkoi ēeta
e Fterrės me 48 burra e djem, me komandantin e tyre, O Xhafer Shehu me nam,/ me mendje si evropian,/ kėrkon liri pėr vatan,...
Mbėshtetje totale i dha Fterra e fteriotėt Luftėn Antifashiste Nēl. nė vitet 1939
–1944, duke derdhur dhe gjakun e 6 bijve fteriotė. Lufta pėr liri e demokraci na mori Hiqmet Dushėn me vlerė. Na mori
: dy vėllezėr nė njė derė, Fuat e Turhan Mato. Na mori Osman Memin e bukur. Na mori Azem Ēelin trim. Na mori dhe xha Shaqon e menēur, qė na la dhe vargjet perlė:
Partizani nė qoshe, / Tė plasėn sitė e s’e pe,/...
* * *
Dhe nuk na mori vetėm kėta. Nė kėtė luftė u vranė e mbetėn viktima tė pushtimit
nazifashist 4 fteriotė tė ēmuar. Shkaktoi gjėmė vrasja e Mato Dusha me predhėn
e hedhur prej fashistėve italianė nga Himara, pranė shtėpisė sė tij, nė Qafėn e Lleshe, mė 1940. U vra padrejtėsisht dhe u
konsiderua viktimė, intelektuali i orėve tė para, Nimet Mita, i shquar dhe si organizator pėr veprimtarinė e tij atdhetare
e liridashėse nė Mesaplik e nė Vlorė, i ēmuar dhe i vlerėsuar nga Hysni Kapo, qė nė vitet e Luftės Antifashiste Nēl. Viktime
ngeli dhe Havaja, Nėna e Kajtaz Dhulit, megjithėse u bėnė pėrpjekje pėr ta bėrė dėshmore. Ėshtė konsideruar viktimė dhe vrasja
e djalit tė vetėm tė Fejzo Zhupės, Muhos trim.
Janė pėr t’u kujtuar e nderuar edhe viktimat e kėsaj lufte, si Lano
Mėrkuri, vėllai i Abedin Mėrkurit, dhe Eqrem Zani, djali i Neim Zanit, nė moshėn 12 vjeēare, qė i hėngri bomba e luftės italo-greke.
Ja tė gjithė kėta qė, nė ditėn e dėshmorėve, nė ditėn e tė rėnėve pėr lirinė e Atdheut, gjejmė rastin t’i
kujtojmė dhe t’i nderojmė me respekt, si fteriotė qe u mori jetėn lufta
pėr lirinė e pavarėsinė e Shqipėrisė.
Respekt, nderim e mirėnjohje nė breza me radhė,
tė gjithė tė rėnėve pėr liri e pėr Atdhe !
Nr.49 –
prill 2006