Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Eduard Avreci

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

   Nė Romė punojmė e jetojmė, por njerėzit tanė nuk mund t’i harrojmė

- Kėtė Intervistė na e ka derguar nga Roma, mė 17 korrik, nė fax-in 00 355 4 234180, djali i Ahmetit, Eduard Avreci, qė ka ikur qė nė fillimet e emigracionit shqiptar. Me kėtė rast, e falėnderojmė dhe i urojmė mbarėsi pėr gjithėēka, bashkė me  fterjotėt e tjerė nė Romė e Itali-

            Pyetje: Si ikėt dhe kur ikėt nga Shqipėria?

            - Ishte viti i “ndryshimit” tė Shqipėrisė. Nė vendin tone u krijua njė situatė e vėshtirė, kur filluan tė ikin shqiptarėt turma-turma. Midis tyre ishin dhe jo pak fterjoptė, e jo pak miq e shokė dhe tė mite nė Tiranė. Brenda meje u krijua njė gjėndje e rėndė shpirtėrore. Si shumė e shumė tė tjerėve, edhe mua mė kishte humbur shpresa. Shpresėn e humbur e kėrkuam nė mėrgim. Mua mė erdhėn ndėr mend fjalėt qė kisha dėgjuar nga fterjotėt se Fterra kishte qėnė qė herėt fshat kurbeti. Dhe ja tani erdhi pėrsėri koha e kurbetit. Kėshtu, nė vitin 1992 mora rrugėn pėr nė Greqi, duke kaluar nga kufiri, pa ditur as vetė se si shkoja e ku do shkoja. Si shumė tė tjerė, me rregull e pa rregull, kaluam nė rruge e pa rrugė, deri nė thellėsi tė Greqisė, duke u shpėrndarė si zogjte e korbit. Atje gjeta punė nė peshkim, por flija ne baraka. Arrita tė pėrshtatem me punėn dhe tė mėsoj dhe gjuhėn greke. Kėshtu kaluan 2 vjet e gjysėm. Pastaj, me anije munda tė kaloj nė Itali. Por tani dija tė orjentohesha. Shyqir qė kuptoja pak italisht. Ēmova shume teklevizorin e shtepisė, qė e kisha ndjekur e mėsuar diēka gjuhėn italjane, sa per tė mos mbetur nė rrugė. Dhe rruga mė solli nė Romė. Kėtu gjeta punė, nė njė restorant nė Romė, ku arrita tė bėhėm guzhinier i parė. Kuptohet jam rregulluar me dokumenta qė kur erdha, duke respėektuar njė mė njė tė gjitha procedurat e shtetit Italian.

Pyetje: Po si e pėrballuat dhe po e pėrballoni jetėn?

- Mos mė pyet, xhaxhi Guro. Nuk i them dot tė gjitha. Tani, kur e kujtoj tėrė atė “marrėzi”, me duket sikur nuk kam qėnė nė rregull. Bile ajo “histori” me ngjall frikė. Tani, me kėtė mėndje qė kam sot, as nuk mund ta mendoj njė gjė tė tillė, pa lere mė ta bėj. Por, si duket shpresa pėr jetėn mė dha atė forcė qė tani nuk e kam mė. Madje dua t’i harroj ato peripeci, tė njė epidemie masive qė mė zuri dhe mua. Tani janė tė shkuara, por jo tė harruara. Tani, pas asaj lodhje e asaj situate tmerri, tė parė me sy e tė rrezikur deri fizikisht, jemi lule. Kaperceva vėshtirėsitė e para, deri sa tė merresha vesh me grekėt nė Greqi e me italianėt ne Itali. Nisa jetėn nga e para. Dhe tani, siē tė thashė, jam lule.

Pyeyje: Atėhere, le tė merremi me jetėn “lule”.Apo jo?

- Po. Jam dakort. Tani jam nė pjesė tjetėr tė jetės.Tani ndjej kėnaqėsi nė punė. Ndjej gėzim dhe ne shoqėrinė e miqėsine time. Kam dhe shok e miq, por vėlla e shkuar vėllait kam dy fterjotė, Granitin dhe Erletin, qė janė me zemėr tė bardhė, tė ndershėm e punėtor, qė bisedojmė e qajmė hallet njeri me tjetrin dhe nuk ngatėrrohemi me asnjė gjė tė keqe nė kėtė botė. Kam marrėdhenie shumė tė mira dhe me kolegėt nė punė. Kam ndėrtuar dhe familjen time. Marjetėn, nusen, e kam nga Tirana, me origjinė nga Dhėrmiu i Bregut. Kemi lindur dhe dy fėmijė, njė djalė e njė vajzė, Kristin dhe Klejdian tre muajshe. Prandaj them: jam “lule”.

Pyetje: Ke ndonjė merak, qė tė detyron ta kthesh kokėn pas, nė Fterrė e nė Tiranė?

- Nuk ka njeri pa njė merak. Umė jam nga ata qė  kam mė shumė. Merakun mė tė madh e kam per Babain tim, Ahmetin, qė na vdiq shpejt dhe nuk munda as ta ndihmoja sa duhej e as munda ta sillja qoftė dhe njėherė nė Itali, se ja Mamanė, Lifon, tani e kam kėtu nė Romė, por ama, pa Ahmetin. E kujtoj shpesh. Pa dashje mė del pėrpara, ne radhe tė parė fjala e tij, pėr tė jetuar dhe punuar me djersėn e ballit, pėr tė mos i rėnė mė qafė asnjeriu, pėr tė parė punėn dhe jetėn e familjes e pėr tė shkuar mire me shokėt e miqtė. Kam pesė vjet qė ēdo 3 korrik pėrkujtoj pėrvjetorin e vdekjes sė Babait, qė e kisha aqė tė mirė. Kujtoj me respekt dhe gjyshin, Nejaziun, qė shpirti i pafte: paqe dhe hir! Po dhe Nėnė Bejenė, qė nuk e ndaj dot, e cila e ka shpirtin dhe tek sternipėrit e saj. Motrėn Lolė e dua shumė. Dua dhe kam mall dhe pėr dy xhaxhėt e mi, Selimin nė Tiranė e Astritin nė Fterrė. Nė shpirt kam mall dhe pėr gurėt e Avrecajve nė Fterrė. Vėrtetė qė jetojmė e punojmė nė Romė, por njėrėzit tanė, Fterrėn dhe fterjotėt, nuk mundemi t’i harrojmė.

-         Ju faleminderit,   

                                                               Intervistoi: G. Zeneli

Gazeta "Fterra jonė" Nr.34 – shtator 2003

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA