Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Dushaj Vellezrit

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

                    NĖ NJĖ DERĖ,KATĖR BIJ TĖ SHQUAR

         Fterra jonė ėshtė e njohur si fshat i dhėnė pas dijes, si fshat arsimdashės, si fshat i mėsuesisė, (nė shekullin e 19-tė pėr hoxhė, nė shekullin e 20-tė pėr mėsues). Por, njėherazi kur fteriotėt i ka thirrė liria, ata nuk kanė kursyer as jetėn, as gjakun. Kėto ndjenja u shfaqėn veēanėrisht nė luftėn-epope 1939-1944. Fteriotėt u radhitėn nė ēeta, nė batalione e nė brigada partizane. 45 vetė vunė pushkėn nė sy kundėr pushtuesit dhe morėn emrin e nderuar partizanė. 6 prej tyre dhanė jetėn pėr liri.

            Nė kėtė luftė kanė dhėnė kontribut tė shquar dhe katėr djemtė e Laze Dushėz dhe tė Nėnė Zenepes, siē i foli Fterra. Pėr katėr vėllezėrit Dusha, tė mbroje lirinė ishte njėsoj si tė ruaje dritėn e syve. Ndaj ata, (Hiqmeti ishte i pari), tė katėr bij tė njė dere, iu pėrgjigjėn zėrit tė brendshėm tė Atdheut: ēdo bir i kėsaj toke – ushtar i lirisė!

 

Hiqmeti, i pari dhe nė Fterrė, qė pėrfaqėsoi luftėn pėr liri e demokraci, por u bė edhe frymėzues e organizator kryesor i kėsaj lufte nė fshat e mė gjerė. Dhe kjo jo mė kot, por sepse Hiqmeti ishte nga djemtė me dije e kulturė, ishte intelektual i asaj kohe, kishte mbaruar Normalen e Elbasanit. Dhe i kulturuari, i dituri e ndjek dhe e kupton thellė nevojėn e lirisė, ai nuk e duron dot mė shumė se tė tjerėt, robėrinė. Ishte kjo arsyeja themelore qė Hiqmeti, i emėruar si mėsues nė Fterrė qė nė shtator 1940, u bė inisiator e pėrkrahės i Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare nė fshatin tonė. Mė 27 qershor 1942 te Kroi i Bedrinit u formua kėshilli nacionalēlirimtar  i Fterrės dhe njėsiti gueril me komisar Hiqmetin, qė Fterra, i madh e i vogėl, e donte aq shumė. E donte dhe e respektonte pėr fjalėn e ditur e tė ėmbėl tė tij, se ish buzėgaz qė kur kishte lerė, pėr ndjenjat fisnike e mirėsinė e tij, pėr ndjenjėn e unitetit e tė bashkimit qė kultivoi, pėr mendjen e zgjuar e pėr trimėrinė.

            Por Hiqmetin e deshėn dhe e respektuan tė gjithė sa e njohėn, sepse sa e takoje e sa bisedoje me tė, sikur tė kishte hedhur “sėrėn”. Kur veprimtaria e tij u zgjerua dhe nė Kurvelesh, dhe nė Bregdet, dhe nė Rrėzomė, u caktua dhe komisar i ēetės “Toto Bolena” (mė 23 qershor 1943). Dhe mė 7 gusht po tė kėtij viti, u inkuadrua nė batalionin “Asim Zeneli”, i pari batalion nė qarkun e Gjirokastrės. Ndėrsa mė 30 gusht, u ndez lufta e pėrgjakshme e Libohovės. Dhe Libohova u ēlirua, por Hiqmeti ynė, 27 vjeēar, derdhi gjakun pėr lirinė, pėr Libohovėn, pėr Shqipėrinė.

            Rėnia e Hiqmetit helmoi Nėnė Zenepen e bashkėshorten, Limen besnike qė e la me Dushon nė bark. Helmoi dhe vėllezėrit, qė u betuan se nuk do t’ia linin hakun pa marrė. Helmoi gjithė fshatin dhe shokėt e tij.

 

Dhe Mehmeti,  vėllai mė i madh, u pėrfshi i tėrė nė luftėn pėr liri. Kishte shėrbyer si nėpunės nė Bicaj, Tropojė e Berat. Nė fillim tė vitit 1943 erdhi nė Fterrė. U radhit nė ēetėn territoriale. Kur Hiqmeti doli partizan, Mehmeti u caktua komisar i ēetės, tė cilėn e drejtoi me zotėsi ushtarake. Aktivitetin e zgjeroi edhe nė Kurvelesh, edhe nė Zonėn e Parė Operative Vlorė-Gjorokastėr. Nė fund tė vitit 1943 u caktua komisar i batalionit partizan “Dishnica”. Pastaj komisar i grupit tė 5-tė, komandant i grupit tė I-rė. Me formimin e brigadės sė 19-tė sulmuese nė gusht 1944, u caktua zėvendėskomandant i saj. Ishte delegat i ushtrisė nė Kongresin e Pėrmetit. Udhėhoqi me trimėri brigadėn nė shumė aksione, nga jugu i vendit e deri nė Tiranė. Mehmeti pėr luftėn ka merita tė mėdha. Ai diti tė luftojė e tė drejtojė. Diti tė drejtojė dhe nė qarkun e Elbasanit dhe tė Durrėsit. Diti tė bėjė punė tė mirė me policinė shqiptare. Fitoi me merita gradėn kolonel. Jetoi e punoi me dinjitet 72 vjet. E rsepektoi Fterra. E rsepektuan shokėt e miqtė.

            Kanė kaluar 17 vjet kur Mehmet Dusha ndėrroi jetė, por ai la pas kujtimet e luftės e tė punės nga Fterra nė Sarandė, Gjirokastėr e Vlorė, Durrės e Elbasan e deri nė Tiranė, nė Ministrinė e Punėve tė Brendėshme, si njeri korrekt me ligjin e shoqėrinė.

 

 

Njė bir tjetėr trim e i mirė i kėsaj dere ėshtė dhe Bilali. Edhe ky, si vėllezėrit e tjerė, vazhdoi traditėn patriotike tė familjes e tėvėllezėrve mė tė mėdhenj. Nė moshėn 16 vejē, nė vitin 1942, pėrqafoi luftėn pėr ēlirimin e vendit. Mori pjesė nė aksionet e Ēetės “Fuat Mato”. U bė njė nga propagandistėt kryesorė nė fshat. Nė prill 1944 u rreshtua nė repartet partizane, nė batalionin e rinisė, nė grupin e I-rė dhe nė brigatėn e 16-tė sulmuese, me funksionin e zėvendėskomisarit tė kompanisė. U dallua pėr guxim e trimėri dhe pėr aktivitetin e tij politik. Nė gusht 1944 mori pjesė si delegat nė Kongresin e parė tė Rinisė nė Helmės tė Skraparit. Pas ēlirimit tė vendit, deri sa u nda nga jeta nė moshė tė re, punoi dhe u dallua si kuadėr i lartė ushtarak. Punoi me pėrkushtim si komisar regjimenti e brigade, nė ushtrinė e shtetit shqiptar.

 

Tradita e trimėrisė nė Dushaj vazhdoi. Dhe vėllai i vogėl Lutfiu eci nė shembullin e bukur tė tre vėllezėrve tė tij. Kėshtu u edukua nė mjedisin familjar e shoqėror, por edhe nė Fterrėn tonė. Nė moshė fare tė re, u pėrfshi nė luftėn pėr ēlirimin e vndit. U bė pjesėmarrės aktiv nė ēetėn e fshatit dhe nė organizatėn e rinisė. Mė vonė partizan nė batalionin e rinisė sė qarkut. I dalluar nė aktivitetet e rinisė tė Fterrės dhe tė Kurveleshit. Ndjenjėn e lartė ndaj detyrės e shfaqi nė tė gjitha punėt qė kreu nė organėt e Ministrisė sė Brendshme. Punoi me korrektesė. Ligji-ligj, befeli-befel, - thotė Lutfiu. Iu pėrgjigj si pak tė tjerė thirrjes pėr tu kthyer bashkė me familjen nė Fterrė, pėr tė ndihmuar nė punėt e Fterrės e mė vonė dhe nė Bregdet. Lemania, njė grua fisnike, e shoqėroi kudo me dashuri e dinjitet.

            Edhe tani nė pension, Lutfiun ne e kemi plot vitalitet. Na kėnaq me biseda me me humorin popullor fteriot. Di  e mban mend shumė bejte e vjersha popullore tė Fterrės tė viteve tė shkuara. I tregon ato me kėnaqėsi e humor. Ne e dėgjojmė me interes.

 

            Pėr katėr vėllezėrit Dushaj, mund tė thuhet shumė e mė shumė. Por ne shkruam nga pak pėr secilin, duke i bashkuar nė njė shkrim, se tė katėr u shquan tėrė jetėn pėr trimėri nė luftė e pėr trimėri civile nė jetė, Trimėria e tyre e ka burimin dhe ne traditėn e dushajve, por edhe te qumėshti qė u dha Nėnė Zenepja, e cila priti e pėrcolli nė shtėpinė e saj, si bazė e parė e luftės, dhjetra partizanė. Pėr Xhanen e mirė, motrėn e Turhanit e tė Fuatit, gruan e Mehmetit, ndofta do shkruar mė vete.

            Pėr Dushaj e Mataj shkruan gjaku e djersa qė derdhėn nė luftė e nė punė pėr vite me radhė. Unė shkrova vetėm pak.

                                                                                                            Dilaver SHKURTI

Nr.20 – qershor, 2000

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA