Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Maro Kondi

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

“BIJĖ FTERRE, NUSE ĒORRE, ... NGA SHKĖMBINJTĖ U LĖSHOVE...”

Vlerė  e madhe pėr Fterrėn tonė.

 

            Nė historinė e njohur tė Fterrės e tė fterjotėve bėn pėrshtypje dhe gruaja fterjote, bėjnė pėrshtypje bijat e saj. Madje do theksuar se nė jo pak familje gruaja ka qėnė burrėreshė, ka qėnė ajo qė ka mbajtur shtėpinė e miqėsinė, duke mbajtur tė nderuar dhe burrin nė kurbėt apo nė stane. Aqė ėshtė e vėrtėt kjo sa pėr jo pak familje, thuhej: do tė vemi nga Hazua (Dhuli), do tė vemi te Farua,(Shehe), te Gjulzaja (Korkuti), te Hatemja (Meme), e tė tjera e tė tjera.  Ose janė tė njohura disa gra qė e lidhėn jeten deri dhe me kujtimin e burrit, apo siē ėshtė shėmbulli i lartė i Lime Dushės, qė e dinė tė gjithė  se si ajo e lidhi jetėn me djalin qė i mbeti nė bark pak muajsh, qė nga 30 gushti 1943 e deri sa ndėrroi jetė nė moshė tė thellė.

Por nė kėtė editorial e kemi fjalėn pėr gratė trimėresha, qė Fterrės nuk i kanė munguar nė ēdo kohė. Dhe shėmbujt nuk janė pak, saqė ndonjėherė vijnė nė kujtesėn e Fterrės deri si legjenda. Shkėmbi i madh mbi Ixuar, atje lart rreth 1000 metro, quhet Shkėmbi i Lekes, qė tė kujton heroizėm luftarak tė gruas me emrin Leke. Pas saj vjen Maro Kondia, "Bije Fterre, e Nuse Ēorre...",  tashme e njohur nė legjendėn pėr tė nė luftėn kundėr pushtuesve otomanė.  E treta grua qė njihet  nė histori eshte trimėresha Mene Zhupe, qė, siē shkruante shtypi i viteve 1913-1914, turpėroi dhe burrat me qėndresėn e saj luftarake kundėr andartėve grekė, pikėrisht nė ato vite.

Duke lexuar librin e historianit  Spiro Rusha, nga Qeparoi: "Himara nė Stuhitė e Shekujve" gjetėm dhe faktin, qė e njihnim pak dhe qė nuk e publikonim, se Maro Kondia ka qėnė Bijė e Fterrės dhe Nuse nė Ēorraj. Kėtė fakt e ka shkruar dhe studjuesi Mexhid Kokalari nga Gjirokastra nė librin e tij pėr kryengritėsit popullorė nė shekuj, qė nė vitin 1979. Kėtė e pohon edhe studjuesi nga Kuēi, Hasan Luēi, nė librin e tij "Gjolekajt e Kuēe nė breza". Duke qėnė kėshtu, ne vendosėm tė botojmė nė mėnyrė besnike, siē po e shikoni,  pjesėn e marrė nga libri i Historianit  Spiro Rusha, "Himara nė Stuhitė e Shekujve", pėr t'u njohur mė kėtė tė vertėtė historike dhe pėr tė mėnjanuar hamėndjet se Maro Kondia ėshtė bijė nga andej ose kėtej, pa mohuar aspak vlerėn qė i ka dhėnė e qė i jep Ēorrajit figura e Maros si nuse e martuar nė Ēorraj, por pa mohuar dhe vlerėn qė i jep Fterrės si bije.

“Njė sulm tjetėr i egėr  kundėr krahinės sė Himarės u ndėrmuarr nė vitin 1537 nga Sulejman Kanuniu (ligjvėnėsi).Synimi kryesor i kėsaj ekspedite kunėr mbretėrisė sė Napolit qė sundohej nga Spanja e Karlit tė V, me objektiv marshimin e mėtejshėm mbi Europėn Perėndimore. Por pėr tė kaluar mbi Europėn , mė parė duhej likujduar Himara, e cila formonte pengesėn fillestare serioze tė ekspeditės, tė udhėhequr personalisht prej Sulltanit

Lufta u zhvillua nė korrik 1573.... “Sulejmani u ndalua  nė krahinėn e himarjotėve pėr disa ditė, i etshėm pėr t’i shfarosė ata popuj qė u shkaktojnė dėme  tė vazhdueshme vasalėve tė tij pėr rreth.... Urdhėroi qė Ajaz Pasha bashkė me kryetarin e jeniēerėve tė shkonin pėr t’i nxjerrė nga shpellate tyne ato bisha, si thonte ai, e tė bėnin kėrdi tė tilla qė tjetėr tė mos e tepronte prej atyre njerėzve, veē kujtimit qė kanė qėnė shfarosė... Por ndodhi e kundėrta...sepse ata burra shumė tė shkathėt tue i sulmue herė nė brinjė, herė nė ballė, herė nė bisht, herė tue u tėrheq, herė tue ndeshun me skuadrat vranė me shėmbėtim mė shumė se 8000 (turq) dhe i detyruan tė tjerėt tė tėrhoiqen rokopujė tė ngatėrruem pėr mjerimin qė u ngjan shokėve tė tyne..”     

Nė luftėn e ashpėr dhe ta pabarabartė kundėr pushtuesit otoman, merrnin pjesė edhe gratė, jo vetėm duke furnizuar luftėtarėt burra e vėllėzėrit e tyre, poe edhe me armė nė dorė e me kurthe qė u ngrehnin forcave armike pėr t’i dėmtuar, duke sakrifikuar edhe jetėn e tyre. Ngjarje tė tilla heroike janė pasqyruar edhe nė folklorin popullor tė krahinės. Njė grua nga Qeparoi, Marė Lania, e futi  njė njėsi luftarake nėpėr greminė dhe vetė me shoqet ė saj u hodhėn nė humnera pėr tė mos rėnė nė duart e armiqėve.

(Shih, Shėnimin: 12).

Njė tjetėr grua heroinė nga fshati Fterė, Maro Kondia e kapur prej turqėve nė befasi kur po mbushte ujė pėr tua shpurė luftėtarėve dhe e detyruar tu tregonte se ku ndodheshin tė fshehur fshatarėt e rrethuar, Marua e detyruar, vendosi tė hakmerrej dhe tė sakrifikonte edhe veten. Ajo i futi nėpėr shkrepa dhe njeri pas tjetrit i shtynte me marifet nėpėr gremina dhe kur u zbulua veprimtaria e saj, u hodh edhe vete nė greminė.

Shėnimi 12. ėshtė vjershė pėr Marė Lane:

 

“ Na diq Marė Lania,

Vajzė kapedania,

Marė lane, Marė Lane,

O moj zėra kapedane,

Thėllėza zėmėr stėrralle,

Shoqet i more nė valle,

Shoqet nė valle i more,

Moj thėllėzė fluturove,

Dhe mbi harca thikė-thikė,

Ti u bėre ēikė-ēikė,

Tė mos bjerje nė jezitė,

N’ato qėntė osmanllinjtė....

 

Shėnimi 13, ėshtė Vjersha pėr Maro Kondėn:

 

Bijė Fterre, nuse Ēorre,

Djalin mė tė mirė more,

Po ē’e do nuk e gėzove,

Nga shkėmbijtė u lėshove,

Turqitė prapa ē’i more,

S’more njė, po di taborre,

Nė pėrrua i lėshove,

Gjithė ēorrajt i nderove.

 

 (nga folklori).

. . .

Sa mė ssipėr wshtw marrė nė mėnyrė besnike nga Libri i  shtetarit rigoroz dhe Historianit tė njohur, Spiro Rusha, me origjinė nga Qeparoi, me titull: “Himara nė Stuhitė e Shekujve”, botuar nė vitin 2001, nė Shtėpinė botuese “ARBĖRI.”, Tiranė -

 ( Shėnim i redaksisė: vetėm theksimi me bold, ėshtė i Redaksisė )  

     

Gjithashtu, po botojmė  edhe njė pjesė (paragraf) nga libri i Hasan Luēit, “Gjolekajt e Kuēe nė breza”, botim i vitit 2000, ku nė faqen  f.52. pohon  midis tė tjerash: ...” njė ditė osmanėt kapėn, kur ajo mbushte ujė, Maro Kondin, bijė nga Fterra, e martuar nė Ēorraj, ( fisi Kondaj  ėshtė shuar prej vitesh nė Fterrė) ...kjo nuse furnizonte me ujė trimat...

Kėsaj trimėrie  i kushtohen  dhe vargjet:

 

Katafigji portė-portė,

Shove ēorogoricjotė,

Katafigji shtigje –shtigje,

Nxorre nėnėtėdhjetė vigje...

 

Kėtė pohim  e argumenton, i mirėnjohuri Mexhid Kokalari, nė studimet e tij, nė librin: “Trimat e kryengritjeve popullore” faqe  160, viti 1979.

 

Sqarim: Ndėrsa historiani Spiro Rusha e pėrmėnd kėtė trimėri tė ndodhur  nė vitin 1573, nė shekullin e 16-tė kur, nė krahinėn e Himarės, ka ardhė nė krye tė ushtrisė turke, Sulltani Sulejman Kanuniu,  autori Hasan Luēi  e lidh kėtė me kohėn e Gjolekė Labit, nė kohėn e kryengritjes kundėr reformave tė Tanzimatit.

Sidoqoftė, per Fterrėn ka rėndėsi, qė kėtė tė dhėnė e japin dhe e pranojnė tre studjues  seriozė, tė mirėnjohur,  sė pari, historiani serioz dhe shtetari rigoroz, Spiro Rusha nga Qeparoi, nė librin: “Himara nė Stuhitė e Shekujve”, ashtu si dhe studjuesi skrupuloz, Mexhid Kokalari, si  dhe studjuesi Hasan Luēi,   nga Kuēi .

Rreth kėtij problemi, nė numrin e ardhėshėm, Redaksia e gazetės “Fterra jonė”, do tė mundohet tė realizojė dhe njė intervistė me historianin, Spiro Rusha.

 

Nr. 37 – shkurt 2004

 

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA