Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Iljaz Kofina

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

  

PAK FJALE PĖR XHA LAZON

Sipas bisedės me Selim Avrecin

- Ti, mė pyeti bija ime e vogėl, fole pėr Lazo Kofinėn e Parė.Pse, ka dhe njė tė dytė?

            I shpjegova se nuk ka Lazo Kofina “ tė dytė”. Ai qė pėmenda nė kumtesėn e mbajtur nė Fterrė i pėrket shekullit tė 19-tė, periudhės sė Tanzimatit. Ndėrsa Lazo Kofina, pėr tė cilin foli me aq respekt Selimi ynė, ėshtė i shekullit tė 20-tė, i brezit tė Luftės Antifashiste Nacional-ēlirimtare. Ky ėshtė nipi i Lazos sė Parė. Kėshtu ishte atėhere, emri i gjyshit i vihej nipit. Ky Lazo ėshtė nipi i atij Lazos. Madje emri i plotė ėshtė Iljaz. Njihen si brez trimash e njerėz arsimdashės. Trim ishte Lazo Kofina i Parė e trim doli dhe Lazo Kofina i dytė pėr nga koha e jo nga cilėsitė, qė i provoi gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare. Xha Lazua, siē e thėrrisnim ne tė rinjtė e viteve ‘50-‘60-tė, edhe nė jetėn civile kishte kurajo qytetare pėr ta pasur zili, qė ndonjėherė, ndofta, siē mendonin disa, e kalonte dhe masėn e kohės.

qqq

            Kur i thanė se njė nip i tij u fejua me njė bijė nga Shkodra, xha Lazua shprehu idenė: “Tani qė u bera krushk edhe nė Shkodėr, nuk kam mė tė keq”. Ideja e tij mbante edhe psikologjinė tradicionale, sipas moralit “nuse  vendi e mushkė Golėmi”, por edhe idenė e hapjes sė bijve tė fshatit, idenė e progresit. Shikojeni kėtė ide aktualisht, kur jo pak bij e bija tė fteriotėve tanė kanė arritur tė krijojnė familje deri edhe jashtė shtetit. Kur dėgjoj pėr miqėsi tė tilla, mė del pėrpara ideja e Xha Lazos, qė po tė jetonte sot, ndofta do tė thoshte: “Shyqyr qė erdhi dita tė bėhėmi krushq deri nė Amerikė”.

            Hapja ėshtė zhvillim. Zhvillimi sjell pėrparim. Nė Fterrė ėshtė rrezja sa nė Fterrė. Nė Sarandė - sa nė Sarandė. Nė Tiranė – sa nė Tiranė e nė Neė York – sa nė Neė York, tė cilin nuk e cilėsojnė mė kot si “Kryeqytet” i Botės, ku fliten 60 gjuhė dhe ku bashkėjetojnė nė mirėkuptim 60 kombėsi.

Kur Fterra jonė u bė kooperativė nė vitin 1956, u kolektivizuan dhe qetė. Kolektivizoi dhe xha Lazua kaun e tij. Mirpo pas ca ditėsh mori vesh se qetė i kishin ēuar nė Nezhinė – Piqeras pėr t’i shitur. U ngrit e shkoi dhe mori kaun e tij. E shiti vetė dhe u kthye nė shtėpi.

     - Ē’e bėrė kaun? e pyeti Nadua, e shoqja.

     - Ja, i tha, e bėra radio. Do ta kem tek koka ēdo darkė.

qqq

            Nė fshatin tonė kishte ardhur njė i deleguar nga rrethi, qė ish dhe mik nė Fterrė. Nė bisedė e sipėr i thanė se xha Lazua ēdo darkė dėgjonte “Zėrin e Amerikės”. Vendosėn tė shkojnė nė shtėpinė e tij pėr vizitė.

- A pranon miq, o Xha Iljaz, - foli i deleguari qė printe i pari grupin.

- Kur hapet dera nuk pyetėt mė, po uluni nė krye tė qoshesė, si mik i parė qė jeni. Biseda rrodhi lirshėm. Xha Lazua shtroi rakinė dhe pak meze shtėpie. Kur ora po vente 6.30 mbas dite, pasi kėrkoi falje, shtoi: “Tani mė erdhi sahati pėr avdes. Pak minuta dhe erdha. Ju pini raki, se tė shtėpisė jeni. Pastaj porositi: Plakė, shėrbeu miqve, sa tė marr avdes. Dhe Xha Lazua shkoi nė dhomėn e tij, dėgjoi “Zėrin e Amerikės”  e pastaj u kthye nė trapez.

- Mė falni, kėrkoi pėrsėri ndjesė, - por ne pleqtė kemi dhe ca huqe. Duam tė marrim avdes ēdo darkė, pastaj flemė dhe me plakėn.

Pasi hėngrėn e pinė, Xha Lazua i shoqėroi deri nė qendėr tė fshatit, nė Ixuar. Njėri nga miqtė i tha, si me ironi se sonte tė lamė pa dėgjuar “Zėrin e Amerikės”.

- Ai shte  “Avdesi im” , a mė paēi uratėn, o djem! – u pėrgjigj Xha Lazua, si pa tė keq.

- Ja, ky ishte me pak fjalė xha Iljazi, e mbylli bisedėn Selimi, atė ditė qė unė isha pak i sėmurė nė shtėpi.

                                                                                       Guro ZENELI

Nr.18 – shkurt, 2000

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA