Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Dervish Shkurti

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

NJERIU  I MIRĖ - DERVISH SHKURTI

Nė Breg tė Lleshe, nė njėrėn nga lagjet e Fterrės sonė, janė shtėpitė ė fisit tė shku-rtajve. Kėtu e ka vend-lindjen dhe Dervish Shkurti, ose siē i thėrrisnim ne te rinjtė, xha Dervishi.

            Nga bisedat e mė tė moshuarve, si dhe nga tė dhėnat e prindėrve tanė, dimė se fėmijėria dhe rinia e tij ka kaluar nė vėshtirėsi. Njė proverb thotė: "pa nėnė mbetesh jetim, pa baba mbetsh  fukara". Kėshtu u rrit xha Dervishi, me vėshtirėsi dhe me varfėri.  Provoi herėt dhimbjet dhe mundimet e jetės, por prej tyre diti tė marrė e tė ruaj ato mė me vlerė: ndershmėrinė dhe vullnetin pėr punė, cilėsi tė larta njerėzore.

            Nėnė Fatua e pati shumė tė vėshtirė tė rriste fėmijėt e saj jetimė Ndaj xha Dervishi u detyrua tė punonte qė nė moshė tė re pėr tė siguruar bukėn e gojės.

            Mėsoi si autodidakt shumė mirė. Kishte mendime e konceptime tė qarta. Ishte me humor dhe optimist pėr jetėn. Ushqente ndjenja patriotike. Mori pjesė nė Luftėn e Vlorės mė 1920, bashkė me bashkėfshatarė tė tjerė. Mė 1923-1924 mbaroi me sukses kursin njevjeēar nė shkollėn e Plotėsimit pėr nėnoficer xhandarmėrie. Mė 1924 bėnte pjesė nė ushtarakėt e krahut tė fanolistėve.

            Punoi si ushtarak, nė xhandarmėri, nė vitet 1925-1939 nė disa rrethe tė vendit: Mirditė, Mat, Korēė, Durrės e Gjirokastėr. Kudo tregoi vullnet dhe drejtėsi nė kryerjen e detyrės. Ishte kjo arsyeja qė gėzonte simpati dhe respekt tek njerzit. Dėshiroj tė pėrmend kėtu njė kujtim timin personal: Nė vitin 1944, kur po kaloja si korier partizan nga Kuēi nė shtabin e zonės nė Zagori, nė Labovė fjeta nė njė familje. Nė bisėdė e sipėr, morėn vesh qė isha nga Fterra e Kurveleshit. Ata mė folėn pėr fteriotin e nderuar dhe te respektuar nga e gjithė krahina, Dervish Shkurtin. E ndjeva veten shumė krenar.

            Mė 1939, ardhjen e fashizmit italian nė Shqipėri, xha Dervishi e priti me revoltė.  Nuk pranoi tė shėrbente mė. Dhe la detyrėn ushtarake. U kthye nė vendlindjen e tij nė, Fterrėn tonė.

            Mė 1942 u aktivizua nė ēetėn territoriale tė Fterrės, e krijuar tek Kroi i Bedrinit. Mori pjesė nė tė gjithė luftimet qė bėri ēeta e fshatit.

            Pas ēlirimit, punoi nė Vlorė si furnitor, magazinier, pėrgjegjės nė mencėn e punėtorėve nė  ndėrmarrjen bujqėsore.

            Shtėpia e xha Dervishit nė Vlorė, tėrė kohėn ka qėnė mikpritėse pėr fteriotėt, tė cilėt e kishin edhe si pikė tė ndėrmjetme qėndrimi midis Fterrės e Tiranės.

            Por xha Dervishi u dallua nė jetė edhe si prind e familjar shėmbėllor. Sė bashku me bashkėshorten e tij, xhare Sanen, lindėn dhe rritėn 8 fėmijė, pesė djem dhe tri vajza.

            Jetuan nė Fterrė dhe nė Vlorė. Pėrballuan hallet e jetės dhe tė familjes. Gjithė jetėn e tyre u bėnė edhe edukatorė tė mirė pėr fėmijėt e tyre. Tė gjithė fėmijėt I arsimuan, gjashtė me arsim tė lartė dhe dy me tė mesme, tė cilėt u bėnė arsimtarė, ekonomistė dhe inxhinierė. Tė gjithė kėta, aktualisht kane krijuar familjet e tyre dhe janė bėrė me nipėr dhe me mbesa. E siē na thotė Musai, nė takimet tek "parlamenti i Fterrės", i cili ka pak kohė qė ka ardhė e banon nė Tiranė, gėzohet shumė kur fėmijėt e tij, bile edhe nipėr e mbesa, qė kanė lindur nė Vlorė, thonė: Jemi nga Fterra.

            Fterrėn e bėjnė tė dėgjuar nė gjithė Shqipėrinė dhe mė tej, njerėzit e mirė, tė thjeshtė, korrektė nė detyrė, tė ndershėm dhe familjarė tė mirė, ashtu siē ka qėnė edhe xha Dervishi, tė cilin e kujtojmė me shumė respekt nė kėtė 27 vjetor tė ndarjes nga jeta.

 

                                                                                   Dilaver SHKURTI

 

Nr.23 – dhjetor, 2000

 

 

Tradita e Fterrės, edukata e familjes, vullneti i tyre

nė “pemėn”e familjes sė xha Dervishit-

           

Duke u marrė me “pemėn” e jo pak familjeve fteriote, mė ka rėnė nė sy, ajo qė tashmė ėshtė e njohur, dashuria  e fteriotėve pėr arsim e kulturė. Mund tė jenė aq  tė rralla familje fteriote, sa mund tė numėrohen me gisht, qė tė mos kenė ndonjė pjesėtarė tė familjes me arsim tė lartė.

 Nė tė vėrtetė janė shumė familje, ku kanė mbaruar 3-4 e deri 7 e 8 fėmijė arsimin e lartė. Midis tyre kam veēuar njė prej tyre. E tillė ėshtė familja e Dervish Shkurtit, xha Dervishit, siē i thėrrisnim ne tė rinjtė, vite tė shkuara.

U rrit jetim, se mbeti pa baba qė 10 vjeē, se aty nga vitet 1908-1909, tė atin, Banushin ia morėn  turqit nė internim. Kjo sepse i gjetėn dhe abetare shqip nė shtėpi. Dhe Babai,- siē tregonte xha Dervishi,- nuk na u kthye mė. Barra e shtėpisė i ngeli Nėnė Fatos.

Ishte koha, kur jo pak fteriotėve u ishte ringjallur dėshira pėr tė mėsuar vetė shkrim e kėndim nė gjuhėn shqipe. Kishte filluar tė pėrhapej metoda autodidakte. Me kėtė mėnyrė,nisi tė mėsojė dhe Dervishi i vogėl. Aty nga vitet ’20-tė, (23-24), mundi tė shkonte nė njė shkollė ushtarake, e cila konsiderohej  “shkollė plotėsimi”. Nė kėtė shkollė fitoi gradėn kapter i xhandarmėrisė. Kėshtu, u bė e mundur qė, nė vitet 1925-1939, tė punojė nė xhandarmėrinė  e shtetit shqiptar, duke e transferuar  jo pak herė nga njė zonė nė njė tjetėr. Dimė qė shkoi nė: Mirditė, Shkodėr, Korēė, Durrės, dhe Gjirokastėr....

Nė kėtė detyrė, me natyrėn e tij tė qetė, u njoh pėr korrektesė dhe pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve tė mira dhe me kolegėt dhe me njerėzit, me qytetarėt e fshatarėt. Mė ka ngelė nė kujtesė, qė nė vitet e Luftės, nė Labovėn e Madhe. Kur morėn vesh qė unė isha nga Fterra, mė respektuan shumė, duke mė thėnė: qenke nga fshati i Dervish Shkurtit. Ka qenė njeri shumė i mirė. E kemi njohur kur vinte si xhandar dhe nė fshatin tonė, kur ishte nė Gjirokastėr. 

Martesa me Sanie Hadushen i dha tetė fėmijė, 5 djem e 3 vajza. Nė vitet kur familjarisht, u vendos nė Vlorė jeta ju p#rmir#sua. Nė vitet pas Ēlirimit, kur dhe lėvizja e fteriotėve u shtua pėr nė Vlorė, shtėpia e tij u bė si stacion qėndrimi pėr jo pak fteriotė qė kalonin kryesisht pėr nė Tiranė. Kjo dhe par faktin se Sanua ishte grua bujare, qė fterjotėt i priste dhe i pėrcillte  me respekt e dashuri.

*  *  *

Xha Dervishi, pasi u vendos nė Vlorė, tė gjithė fėmijėt i nxiti pėr tė vazhduar shkollė, jo vetėm tė mesme, por dhe tė lartė. Ndaj, 6 prej tyre: Naxhiu, Musai, Tomorri, Lirimi, Donika dhe Flora u bėnė me arsim tė lartė dhe 2, Novruzi dhe Lefteria, me arsim tė mesėm. Musai, Lirimi, Donika e Flora dhe Lefteria u bėnė dhe punuan si mėsues.

            Tradita e tė mėsuarit vazhdoi dhe te fėmijėt e fėmijėve tė xha Dervishit. Kėshtu duke i parė emėr pėr emėr, del se 18 bij e bija tė trungut tė xha Dervishit janė me arsim tė lartė. Ėshtė pėr t’u theksuar se kanė mbaruar tė lartėn dhe nė degė  tė preferuara, si  mėsuesi, mjekėsi, juridik, inxhinieri, ekonomik, e tjera dhe vetėm 4 janė me arsim tė mesėm. Se mė pak nuk bėhet fjalė.

            Dhe e dini pse ndodh kėshtu?  Pėr tri arsye: tradita e Fterrės sonė arsimdashėse, edukata e nxitja e familjes dhe sedra e vullneti i vetė trashėgimtarėve.

            Kėshtu ka ndodhė e kėshtu po ndodh nė gati tė gjitha familjet fteriote, kudo qė janė. Kjo pėr mė tepėr te fterjotėt qė kanė shkuar jashtė, deri  SHBA. e Kanada.

Kjo arritje ėshtė kėnaqėsi dhe krenari pėr tė gjithė ne fterjotėt.

                                                                      Dilaver  SHKURTI

Nr.49 – prill 2006

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA