Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Axhem Shkurti

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

90  VJET JETĖ ME DINJITET

Nė bisedė me Rasim Shkurtin

Ishte fundi i shekullit 19-tė dhe fillimi i shekullit 20-tė kur edhe Fterra jonė, si gjithė vendi, qe mbuluar nga prapambetja, kur po bėheshin pėrpjekje nga Rilindasit pėr ta bėrė Shqipėrinė mė vehte. Familja e Seitit dhe Maxhares jetonte nė fukarallėkun e saj. Axhemit tė vogėl, birit tė tyre, iu shtuan hallet, se mbeti dhe jetim. Kjo e detyroi tė shkonte hizmeqar nė Qeparo e mė vonė nė Vlorė.

Nė fillim mbaroi dy vjetė nė shkollėn turke . Mė vonė mėsoi “vjedhurazi” shkrim e kėndim nė gjuhė shqipe. Mėsoi dhe tė komunikonte greqisht e italisht. Nė Vlorė ra nė kontakt me idetė patriotike.

            Pasi punoi nė kėtė rreth gati dy vjet e gjysėm, ai u kthye nė Fterrė. Kėtu nuk qėndroi gjatė. Me ndėrhyrjen dhe rekomandimin e dajės sė tij, oficerit Jashar Mato, sė bashku me Sherif Dushėn, Zylfo Malon, Rexho Maton dhe Sulo Hizmon u veshėn xhandarė nė qytetin e Pėrmetit: U caktuan pėr tė shėrbyer nė krahinėn e Ballbanit ku shėrbeu deri nė ditėt e fillimit tė Revolucionit tė Qershorit tė vitit 1924. I edukuar me ndjenjat kombėtare tė viteve njėzetė, u bashkua me luftėtarėt e Pėrmetit dhe sė bashku me ta u nis pėr nė Tiranė. Nė Kozare tė Beratit ranė nė pėrpjekje me forcat e regjimit. Pas 2-3 orė lufte me forcat e Zogut vazhduan rrugėn pėr nė Tiranė. Nė Lushnjė u bashkuan me luftėtarėt e nisur nga Vlora . Pas tre ditėsh, mbėrritėn nė Tiranė.

            Kur u formua Qeveria Demokratike e Fan S. Nolit, sė bashku me Dervish Shkurtin dhe Ago Dushėn shėrbyen 15 ditė nė ruajtje tė Qeverisė Demokratike. Pasi pėrfundoi shėrbimin e tij, u rikthye nė Lupckė – Ballaban. Pas pak kohėsh, me kėrkesėn e tij, u transferua nė Delvinė. Por me rikthimin nė pushtet tė Ahmet Zogut, Axhemi u nxorr nė lirim si fanolist.

            Pjesėmarrja nė Revolucionin e Qershorit la gjurmė tė pashlyera nė kujtesėn e tij. Recitonte shpesh vargjet e Isuf Avrecit pėr Avni Rustemin:

     O Avni Libohoviti,

     Dragoi i maleve tė larta,

     I madh hyner qe dhe yti,

     Do shkruhet me shkronja t’arta.

            U detyrua tė kthehet nė Fterrė. Tshmė  u martua me Daro Shkurti (Zani). Lindėn e rritėn nė kushte tė vėshtira 10 fėmijė, 6 djem dhe 4 vajza.

            Me fillimin e Luftės  Anti-fashiste Nacionalēlirimtare, Axhemi mori pjesė nė krijimin e ēetės sė Fterrės, tek Kroi i Bedrinit, si dhe nė betejat qė zhvilloi kjo ēetė. Kreu ēdo detyrė qė iu ngarkua. Vlen pėr tė veēuar, pjesėmarrja nė aksionin pėr transportimin e materialeve ushtarake tė kapura nė postbllokun nė Borsh. Nė kėtė betejė  ra dhe dėshmori i parė i Fterrės, Fuat Mato. Po kėshtu, nė vitin 1943, kur forcat e Halil Alisė po digjnin fshatrat e Lumit tė Vlorės, sė bashku me fteriotė tė tjerė u nis pėr nė Gjorm.

       Pas ēlirimit zgjidhet pėr disa kohė nėnkryetarkryetar i kėshillit tė Fterrės. Fillimnish punoi si punėtor e mė pas si kryepunėtor pėr mirėmbajtjen e rrugės Fterrė-Borsh.Nė vitin 1950 , sė bashku me disa fteriotė tė tjerė, pėr nevoja pune u vendosėn nė Tiranė. Mė ndėrhyrjen dhe rekomandimin e Nail Bezhanit, u punėsua nė ndėrmarrjen “21 dhjetori”, si normist nė sektorin e Lumit. Punoi dhe magazinier nė Ndėrmarrjen e Furnizimit tė Punė-torėve. Punoi deri sa doli nė pension, nė vitin 1960. Edhe nė pension vazhdoi tė jeptė kontributin e tij.

            Ndėrroi jetė mė 5 nėntor 1988 dhe u pėrcuall me nderime nga tė gjithė tė afėrmit, bashkėfshatarėt, miqtė, shokėt dhe dashamirėsit e tij.

            Jetoi thjeshtė e me nder dhe pėrballoi jetė me dinjitet.

                                                                  Korresp.  I “Fterra jonė”

Nr.18 – shkurt, 2000

 

                  Darua - njė nėnė heroinė

            Deri nė gjysmen e parė tė shekullit 20-tė, edhe nė Fterrėn tonė, martesat bėheshin me mblesėri, madje qė nė moshėn e adoleshencės. Vajzat i ēonin te burri edhe 13-14 vjeēe. Ky ishte zakoni. Dhe sipas kėtij zakoni, u martua, pa hedhur shtat, dhe Darua  ende  me trup tė dojtė.

Zakoni pėr tė martuar vajzėn herėt  bėhej me i dukshėm, aq mė shumė kur vajza mbetej jetime. Jetime mbeti dhe Darua, bashkė me vėllanė e saj, Fejziun. Babai, Hasan Zani iku nė kurbet, nė Stamboll, nga ku nuk u kthye dot mė. Kjo gjėndje e vėshtirė e detyroi  Xhekon (Memi), gruan e tij, tė martohet me Asllan Brinjėn. Kėshtu, dy fėmijtė, Daro e Fejzi, mbetėn pa babė e pa “nėnė”. Tani, pėr ta u interesuan dy xhaxhallarėt, Fetah dhe Neim Zani. Nė vitin 1926, nė shkollėn e Fterrės, midis njė grup vajzash, qė shkuan pėr herė tė parė pėr tė mėsuar shkrim dhe kėndim nė klasėn e parė fillore, ishte dhe Darua, e cila mbaroi vetėm klasėn e parė, se tashmė i dolėn pėrpara punėt e shtėpisė.

Pa mbushur as 14 vjeēe, Fetahu dhe Neimi, i thanė qė tė martohej me djalin Axhem. Dhe mbesa e pranoi martesėn e mblesėruar. Jetėn familjare e filloi nė njė dhomė tė vogėl nė Shkurtaj. Nė kėtė dhomė kaloi gėzimet dhe hallet. Pikėrisht nė kėtė dhomė, lindi dhe rriti shėndosh e mirė, jo njė e dy, por plot 10 fėmijė, 6 bij e 4 bija. Po nė kėtė dhomė, priste e pėrcillte dhe shkurtajt, qė nuk ishin pak, por dhe miqtė e tė shoqit, qė prapė nuk ishin pak. Shto kėtu, dhe vizitat e bashkėfshatarėve, qė, sipas zakonit, duhej tė shkelnin derėn e njėri-tjetrit, njė herė nė vit, zakonisht nė ditėn e Bajramit, pėrveē gėzimeve e halleve, sa herė qė ato bėheshin apo ndodhnin.

Dhe mos harroni, se atėhere nuk kishte drita elektrike. Dhoma ndiēohej nga kandili dhe nga zjarri nė vatrėn e kėsaj shtėpie. Nė kėto kushte, kur dhe i shoqi, Axhemi mė shumė ishte i ikur nė punė tė ndryshme shteti, larg Fterrės, Darua lante, vishte, ushqente dhe edukonte njerin pas tjetrit 10 fėmijė. Dhe tė gjithė, qė nga Bahriu e deri te i dhjeti Xhevalini, u bėnė tė mbarė e tė mirė, tė respektuar nė punė dhe nė jetė.

Po kush e mėsoi kėtė vajze e nuse tė re? Nevoja, jeta, vėshtirėsitė... Nė fėmini, “mėsueset” e saj u bėnė  Zulė Memja dhe Sane Hadushi, qė iu bėnė motrat e mėdha tė saj. Nga kėto mėsoi si tė bėnte punėt e shtėpisė, si tė bėhej nikoqire e mirė, si tė priste e tė pėrcillte shoqėrinė e miqėsinė. Madje arriti qė, nė davete e nė dasma, Darua ftohej tė ishte e pranishme, sigurisht pėr punė.

E mbajti shtėpinė me gjėlpėrė e shtizė, me furkė e argali, por dhe me bel e me shatė nė arat, qė nė Kanacele, nė Lug tė Dėrmishit, nė Ngurrėz  e nė koshtrat e Luēe, nė Gjinali e Mortovicė dhe deri nė nxjerrjen e shtyllave nė Heri, duke i zbritur nė Langadhė, e pastaj, atje ku i duheshin. Kėshtu punoi e jetoi qė kur u martua e deri nė vitin 1956, kur i shoqi Axhemi e mori nė Tiranė. Por dhe kėtu i dolėn vėshtirėsi pėr strehimin. Axhemi bėri jetė “beqari” 6 vjet me radhė. Dhe mė nė fund, arrti tė marrė njė shtėpi-barakė-druri. Nė kėtė shtėpi-barakė martoi Rasimin e Salihenė. Kėtu priste e dorovitėte, tashme njė shoqėri tė gjėrė, pa e ngushtuar zemrėn, as me miqtė e as me bulukun e shtėpisė.

Ja,...kjo ka qenė Daro Shkurti (Zani), qė s’e prishi ndonjėherė gojėn, as me njerėzit e shtėpisė, as me shkurtajt, qė janė njė lagje e tėrė, as me gjitoninė e as mė shoqėrinė e miqėsinė e gjithė shkurtajve, aq sa kafja e saj pėr mysafyrėt ishte me emėr. Ndaj, ata qė e dinin kėtė, shkonin me shumė dėshirė pėr tė pirė njė kafe nga dora e Daros. - Doni tė pini kafe pėr merak,- thoshte shpesh Mehmet Dusha,- shkoni te Daro Zani nė kombinat.

Dhe thuaj pastaj se nuk ishte grua heroinė ? Ndaj dhe ėshtė dekoruar me titullin e nderuar “Nėnė Heroinė” nga Presidiumi i Kuvendit tė Shqipėrisė nė vitin 1976, ndaj kjo grua e veēantė ka ngelur nė kujtesėn, jo vetėm tė Fterrės e tė fterjotėve, por dhe tė brezit qė e njohu nė Kombinatiin e tekstileve, nė ato vite. Ndaj nė ditėn e varrimit mė 13 prill 1981 u mblodhen aq shumė njerėz, sa askush nuk e mendoi, duke lėnė nė kujtesėn e Fterrės dhe Kombinatit shėmbullin e  shquar tė jetės sė saj, veēanėrisht tek bijt e bijat dhe 22 nipėr e mbesa, e te tė gjithė shkurtajt.

Ndaj dhe materialin qė sollėn nė gazetėn “Fterra jonė po e botojmė, duke e perkujtuar me nderim e respekt jetėn dhe punen e saj.

                                                                         Musa SHKURTI

Nr.45 – korrik 2005

 

Darua - njė nėnė heroinė

           

Deri nė gjysmen e parė tė shekullit 20-tė, edhe nė Fterrėn tonė, martesat bėheshin me mblesėri, madje qė nė moshėn e adoleshencės. Vajzat i ēonin te burri edhe 13-14 vjeēe. Ky ishte zakoni. Dhe sipas kėtij zakoni, u martua, pa hedhur shtat, dhe Darua  ende  me trup tė dojtė.

Zakoni pėr tė martuar vajzėn herėt  bėhej me i dukshėm, aq mė shumė kur vajza mbetej jetime. Jetime mbeti dhe Darua, bashkė me vėllanė e saj, Fejziun. Babai, Hasan Zani iku nė kurbet, nė Stamboll, nga ku nuk u kthye dot mė. Kjo gjėndje e vėshtirė e detyroi  Xhekon (Memi), gruan e tij, tė martohet me Asllan Brinjėn. Kėshtu, dy fėmijtė, Daro e Fejzi, mbetėn pa babė e pa “nėnė”. Tani, pėr ta u interesuan dy xhaxhallarėt, Fetah dhe Neim Zani. Nė vitin 1926, nė shkollėn e Fterrės, midis njė grup vajzash, qė shkuan pėr herė tė parė pėr tė mėsuar shkrim dhe kėndim nė klasėn e parė fillore, ishte dhe Darua, e cila mbaroi vetėm klasėn e parė, se tashmė i dolėn pėrpara punėt e shtėpisė.

Pa mbushur as 14 vjeēe, Fetahu dhe Neimi, i thanė qė tė martohej me djalin Axhem. Dhe mbesa e pranoi martesėn e mblesėruar. Jetėn familjare e filloi nė njė dhomė tė vogėl nė Shkurtaj. Nė kėtė dhomė kaloi gėzimet dhe hallet. Pikėrisht nė kėtė dhomė, lindi dhe rriti shėndosh e mirė, jo njė e dy, por plot 10 fėmijė, 6 bij e 4 bija. Po nė kėtė dhomė, priste e pėrcillte dhe shkurtajt, qė nuk ishin pak, por dhe miqtė e tė shoqit, qė prapė nuk ishin pak. Shto kėtu, dhe vizitat e bashkėfshatarėve, qė, sipas zakonit, duhej tė shkelnin derėn e njėri-tjetrit, njė herė nė vit, zakonisht nė ditėn e Bajramit, pėrveē gėzimeve e halleve, sa herė qė ato bėheshin apo ndodhnin.

Dhe mos harroni, se atėhere nuk kishte drita elektrike. Dhoma ndiēohej nga kandili dhe nga zjarri nė vatrėn e kėsaj shtėpie. Nė kėto kushte, kur dhe i shoqi, Axhemi mė shumė ishte i ikur nė punė tė ndryshme shteti, larg Fterrės, Darua lante, vishte, ushqente dhe edukonte njerin pas tjetrit 10 fėmijė. Dhe tė gjithė, qė nga Bahriu e deri te i dhjeti Xhevalini, u bėnė tė mbarė e tė mirė, tė respektuar nė punė dhe nė jetė.

Po kush e mėsoi kėtė vajze e nuse tė re? Nevoja, jeta, vėshtirėsitė... Nė fėmini, “mėsueset” e saj u bėnė  Zulė Memja dhe Sane Hadushi, qė iu bėnė motrat e mėdha tė saj. Nga kėto mėsoi si tė bėnte punėt e shtėpisė, si tė bėhej nikoqire e mirė, si tė priste e tė pėrcillte shoqėrinė e miqėsinė. Madje arriti qė, nė davete e nė dasma, Darua ftohej tė ishte e pranishme, sigurisht pėr punė.

E mbajti shtėpinė me gjėlpėrė e shtizė, me furkė e argali, por dhe me bel e me shatė nė arat, qė nė Kanacele, nė Lug tė Dėrmishit, nė Ngurrėz  e nė koshtrat e Luēe, nė Gjinali e Mortovicė dhe deri nė nxjerrjen e shtyllave nė Heri, duke i zbritur nė Langadhė, e pastaj, atje ku i duheshin. Kėshtu punoi e jetoi qė kur u martua e deri nė vitin 1956, kur i shoqi Axhemi e mori nė Tiranė. Por dhe kėtu i dolėn vėshtirėsi pėr strehimin. Axhemi bėri jetė “beqari” 6 vjet me radhė. Dhe mė nė fund, arrti tė marrė njė shtėpi-barakė-druri. Nė kėtė shtėpi-barakė martoi Rasimin e Salihenė. Kėtu priste e dorovitėte, tashme njė shoqėri tė gjėrė, pa e ngushtuar zemrėn, as me miqtė e as me bulukun e shtėpisė.

Ja,...kjo ka qenė Daro Shkurti (Zani), qė s’e prishi ndonjėherė gojėn, as me njerėzit e shtėpisė, as me shkurtajt, qė janė njė lagje e tėrė, as me gjitoninė e as mė shoqėrinė e miqėsinė e gjithė shkurtajve, aq sa kafja e saj pėr mysafyrėt ishte me emėr. Ndaj, ata qė e dinin kėtė, shkonin me shumė dėshirė pėr tė pirė njė kafe nga dora e Daros. - Doni tė pini kafe pėr merak,- thoshte shpesh Mehmet Dusha,- shkoni te Daro Zani nė kombinat.

Dhe thuaj pastaj se nuk ishte grua heroinė ? Ndaj dhe ėshtė dekoruar me titullin e nderuar “Nėnė Heroinė” nga Presidiumi i Kuvendit tė Shqipėrisė nė vitin 1976, ndaj kjo grua e veēantė ka ngelur nė kujtesėn, jo vetėm tė Fterrės e tė fterjotėve, por dhe tė brezit qė e njohu nė Kombinatiin e tekstileve, nė ato vite. Ndaj nė ditėn e varrimit mė 13 prill 1981 u mblodhen aq shumė njerėz, sa askush nuk e mendoi, duke lėnė nė kujtesėn e Fterrės dhe Kombinatit shėmbullin e  shquar tė jetės sė saj, veēanėrisht tek bijt e bijat dhe 22 nipėr e mbesa, e te tė gjithė shkurtajt.

Ndaj dhe materialin qė sollėn nė gazetėn “Fterra jonė po e botojmė, duke e perkujtuar me nderim e respekt jetėn dhe punen e saj.

                                                                         Musa SHKURTI

Nr.45 – korrik 2005

 
 

 

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA