Make your own free website on Tripod.com

FTERIOTET

Muzafer Korkuti

Home
Agim Haderi
Abedin Merkuri
Aferdita Bezhani
Ahmet Avreci
Alaudin Haxhiu
Albert Xhama
Albina Haxhiu
Ali Celi
Ana Sadikaj
Antoneta Kurupi
Ardita Mita
Arif Kurupi
Arshi Brinja
Avni Shkurti
Axhem Shkurti
Azem Celi
Bahri Shkurti
Baki Gjoni
Bardhyl Xhama
Bastri Dauti
Bektash Gedo
Belul Brinja
Besim Elezi
Bilal Dusha
Dafina Shkurti
Daro Dhuli
Daro Shkurte
Demir Shkurti
Dervish Shkurti
Deshmoret
Difo Lona
Diktim Zhupa
Dilaver Shkurti
Dushaj Vellezrit
Edip Bezhani
Edlira Zani
Eduard Avreci
Eduard Zhupa
Ejup Mita
Elvira Kofina
Enalda Gjoni
Ervehe Dusha
Esat Xhama
Fatie Merkuri
Fatime Mato
Fejzi Hizmo
Fetah Zani
Fiqret Fterra
Flora Braho
Fuat Brinja
Fuat Mato
Gjulza Korkuti
Godo Zhupa
Hader Haderi
Hajdin Dhuli
Hamza Mehmeti
Hanko Hizmo
Hava Dhuli
Hava Ruko
Hazo & Zuho Malo
Hetem Malo
Hiqmet Dusha
Hiqmet Shehu
Hysni Trako
Iljaz Kofina
Ilmo Mehmeti
Isa Hizmo
Islam Zhupa
Ismail Bezhani
Ismet Elezi
Isuf Haxhiu
Jashar Mato
Jakup Mato
Kamber Brinja
Klement Gjoni
Klinton Mita
Kudret Mita
Lame Haxhiu
Lame Xhama
Lavdosh Zani
Levend Gjoni
Lime Dusha
Maks Memi
Malo Malo
Maro Kondi
Mecan Dauti
Mehmet Dusha
Mehmet Kofina
Meto Shkurti
Muzafer Korkuti
Muho Zhupa
Mufit Haxhiu
Mukadez Ruka
Myrteza Brinja
Nafiz Bezhani
Nail Bezhani
Nebi Dauti
Neim Zani
Nexhip Dauti
Nexhat Dauti
Nezir Shkurti
Nimet Mita
Pasho Zhupa
Pullumb Shkurti
Qenan Gjoni
Qerriba Mita
Razie Dusha
Razip Gjoni
Refik Bezhani
Remzi Braho
Resul Mita
Rexho Kurupi
Safet Kofina
Safet Memi
Sako Zeneli
Sali Celi
Samije Xhama
Sejko Hizmo
Selim Avreci
Selim Gjonika
Shaban Mita
Shaqo Mita
Shefki Mita
Shefqet Shkurti
Sheri Mita
Sherif Dusha
Sherif Lona
Shkelqim Shkurti
Shuquri Sadikaj
Sino Zhupa
Skender Dusha
Sulejman Mato
Sulo Haxhiu
Sulo Hizmo
Tahsin Elezi
Tare Braho
Teno Lona
Teodor Keko
Vahit Malo
Vahide Mato
Vehap Bezhani
Veip Mero
Vele Gjoni
Xhane Dusha (Mato)
Xhemal Mato
Xhevdet Kofina
Xhevo Gjonika
Zeko Braho
Zenel Shkurti

 

RISI SHKENCORE: AUTOKTONIA E TEJLASHTĖ

- Interviste me profesor Muzafer Korkutin -

 

Pyetje: Si dhe kur ju lindi ideja pėr t’u marrė me studimin ilir e parailir?

            - Gjithnjė, i kam menduar tė lidhura ngushte, historinė me arkeologjinė, se dhe vetė arkeologjia ėshtė degė e historisė, pavarėsisht nga autoriteti lėndor i saj. Arkeologjia  ėshtė shkencė, qė ndriēon mė shumė pjesėt e historisė, ku nuk ka burime tė shkruara, por ka matėrial arkeologjik, tė cilat, kur i studjon shkencėrisht, arrin tė hedhėsh dritė mbi njė periudhė qė mungesa e burimeve tė shkruara e ka lėnė atė periudhe tė mbetur nė errėsirė.

            Duke studjuar historinė e vendit dhe popullit tėnd, sa mė shumė ta njohėsh atė, aqė mė shumė kėrkon tė hysh nė thellėsitė e saj. Kjo mė bėri dhe mua qė qysh nė fillimet e studimeve tė mia, tė mė ngjallet njė interes shkencor i veēantė pėr  problemin e origjinės  sė popullit tonė, etnisė shqiptare.

            Pėrpjekja e parė imja, kur iu futa studimeve arkeologjike, ishte pikėrisht tema: origjina e ilirėve, ku arkeologjia mund tė thotė mendimin e vet. Kėtė ide e shtyva nė thellėsi me germimet e mia, nė gjurmėt mė tė herėshme tė banorėve, duke kėrkuar banorėt mė autoktonė, mė tė parė. Ashtu si njeriu i thjeshte, qė, kur rritet nė moshė, kėrkon tė njohė jo vetėm Babain, por edhe Gjyshin, madje dėshiron tė njohė tėrė brezninė e tij, ashtu dhe mua, por, tashmė, si studjues nė shkencėn e arkeologjisė, mė lindi dėshira qė tė kėrkoj dhe tė njoh  banorėt mė tė hershėm  tė kėtij vendi, madje tė gjithė trevės, ku flitet shqip. Kjo ide mė ka shqetėsuar dhe mė ka shoqėruar pėr 42 vjetėt  e jetės time arkeologjike.

Pyetje: Atėherė, sa  kohė jeni marrė me kėtė studim shkencor, qė tashmė e kini vepėr madhore shkencore?

-Studimin pėr kėtė libėr shkencor me trungun trinom: parailirėt-ilirėt-arbėrit, e kam intensifikuar nė kėto 10-15 vjetėt e fundit, kur m’u dhanė mundėsitė praktike qė me pėrvojėn shkencore arkeologjike tė realizoj, nė Ilirinė e mirėfilltė, siē  pėrcaktohet nė arkeologji, gėrmime nė vendbanime prehistorike, jo mė nė pika tė veēanta, por nė tėrė  Shipėrinė ekzistuese, madje dhe nė Kosovė e nė gjithė trevėn shqiptare, duke e parė kėtė problem dhe nė gjėrėsi dhe nė thellėsi historike, pra dhe nė shtrirje territoriale, por dhe nė thellėsi vertikale, siē ėshte e thellė dhe vetė historia e popullit tonė.

            Pyetja: Ēfarė tė reje i kini sjellė me kėtė vepėr shkencore mendimit historik shqiptar?

            - Duke parė historinė, si njė process tė tėrė, por qė, sigurisht,  ka kaluar nė disa faza zhvillimi tė shkallė-shkallėshme, nė periudha tė gjata kohore, bazuar nė radhė tė parė, nė tė dhėna arkeologjike, por dhe gjuhėsore, si dhe nė tė dhėnat ekonomike, marrėdhėniet  me fqinjėt dhe shkallėt e rritjes qė ka patur kultura ilire, mė ka ēuar nė konkluzionin shkencor tė prejardhjes sė etnosit tonė tė koncentruar nė titullin e kėtij libri: Parailirėt- Ilirėt- Arbėrit, dhe aktualisht ne shqiptarėt.

            Kėtu gjėj rastin tė theksoj se, nė se kolegė shqiptarė e tė huaj, e kanė parė etnosin shqiptar, si fenomen qė ėshtė shfaqur nė mėnyrė tė menjėherėshmė apo me dyndje popullsie, unė e kam parė me njė koncept tjetėr, me konceptin qė nė kėtė trevė tė gjėrė ka ekzistuar autoktonia  dhe mbi kėtė autoktoni janė shtuar apo kanė ardhur elementė tė rinj dyndjeje apo lėvizje popullate.

Procesi i formimit  tė etnosit( popullsi ilire) qė ka zgjat rreth 1000 (njėmijė) vjet, nė epokėn historike tė formimit tė shtetit, nė shekujt e 6-tė-4-tė, para erės sė re, nuk mund tė barazohet me banorėt e bronxit tė mesėm, ata tė shekullit tė 15-tė, para erės sė re, qė gjithashtu ishin paraardhės autoktonė tė ilirėve, ose thėnė  saktė, qė ishin: Parailirė, qė vijnė si njė process i pandėrprerė historik, si njė vazhdimėsi autoktone e tejlashtė. Ja kjo ėshtė e reja shkencore, qe sjell e argumentoj nė kėtė vepėr, qė ju mė pyetėt.

Pyetje: Po ku jeni bazuar pėr tė arritut nė kėtė risi shkencore?

Nė radhė tė parė, jam bazuar, siē u thashė, nė dy burime kryesore:  arkeologjike gjuhėsore. Materiali arkeologjik ėshtė rezultat i shumė gėrmimeve tė bėra nė trevėn parailire e ilire. Jam bazuar dhe nė shfrytėzimin qė kam bėrė literaturės shkencore ndėrkombėtare, lindore e perėndimore, duke e studjuar me objektivitet shkencor, pa rėnė nė asnjė lloj njėanshmėrie. Dhe kam pare, se, kėtė tezė, e pranojnė dhe e shtjellojnė pėr trevėn e Ilirisė Veriore, jo pak shkencėtarė tė huja tė historisė. Ata e kanė parė nė atė trevė, ndėrsa unė e kam para kėtė problem tė madh historic nė trevėn e Ilirisė sė mirėfilltė. Pra, kjo teze pranohet dhe mė gjėrė.

Pyetje: Ē’merak ju lė kjo veper dhe ēfarė thotė oponenca juaj?

- Sigurisht kerkimi shkencor nuk mbaron me kaq. Pėrkundrazi ai vazhdon. Shkenca nuk mbaron ndonjeherė. Ēdo brez ka punė pėr tė bėrė. Por, konkretisht, ky studim, ka nevojė pėr tė parė kufijtė etnikė tė kėsaj popullsie, qė zė Ballkani Perėndimor, qė ėshtė njė koncept mė i gjėrė.

 Ka vend, gjithashtu, pėr tė parė kontributin e kulturave egjeane, greke, romake e biznatine nė kėtė process tė gjatė, ne boshtin historik, trinomin: parailir-ilirė-arbėr. Por, njėherazi,  do parė, dhe anasjelltas, vendi qė zė nė ato kultura, kultura parailire e ilire, dhe ēfarė u ka dhėnė atyre kulturave parailiria dhe iliria jonė. Kjo ndervaret nga zbulimet e reja  dhe studimet interdisiplinore. Pra, kėrkimi shkencor ėshtė i pafund.

 

                                                                                      Intervistoi: Guro ZENELI

 

Nr.34 – qershor 2003

 

 

SI BLETA, LULE MĖ LULE,  MUZUA, -  NĖ GURĖT E LASHTĖ

 

Pėr njeriun e punės, populli ka gjetur njė krahėsim tė spikatur dhe ndofta tė paarritshėm: “Punon si bleta”. Ėshtė fjala pėr bletėn punėtore, pėr bletėn qė ikėn e fluturon qindra e mijėra kilometra pėr tė mbledhė me “duart” e saj nektarin, lule mė lule, pėr tė bėrė mjaltin, qė ėshtė ushqimi mė i shijshėm dhe “ilaēi”mė kurativ pėr njeriun.

            Por, kėtė “virtyt” tė bletės, ėshtė vėshtirė ta ketė njeriu, pėr arsyen e thjeshtė se ėshtė njeri. Por krahasimin: “Punon si Bleta”, e meriton njeriu qė punon me mend e me vullnet. Sigurisht, kėtė “virtyt” nuk ta fal kush, se atė duhet ta meritosh. Populli me mėnēurinė e tij di tė seleksionojė dhe nuk tė ruan aq lehtė nė kujtesėn e tij, ashtu si dhe pena nuk tė fut kollaj nė “majėn” e saj.

Por, populli dhe pena, po tė futėn brenda vetes, atėhere, hallall e paē ! Vlera e bėn bletėn tė jetė kaq e ēmuar, sa dhe kur ajo transformohet nė hiē, bletėrritėsi, me dhėmbje, thotė: “mė vdiq bleta”, ashtu siē thuhet pėr Njeriun, qė ėshtė krijesa mė e ēmuar e mė kapitale nė botėn e gjallė.

Mė erdhi ndėrmend vlera e bletės dhe virtyti i saj : “Punon si bleta”, pikėrisht nė atė moment, kur isha duke “thithur” ato qė kumtonte Muzua  nė ditėn e promovimit tė librit tė tij shkencor: “Parailirėt-Ilirėt-Arbėrit”, nė sallėn e Akademisė sė Shkencave, kur tha se tė vėrtetėn historike qė kishte fshehur nėntoka pėr mijėra vjet, unė u pėrpoqa t’i marr asaj, me punė shkencore 40-vjeēare e, nė mėnyrė tė pėrqėndruar, nė 14 stina vere, duke e bėrė njėherazi, kėtė detyrė me dėshirėn atdhetare, pėr t’ia  dhuruar publikut shqiptar dhe shqiptarėve, kudo qė janė nėpėr botė, qė tė dinė t’i pėrcellin kujtdo mesazhin se, ky vend e ky popull, ka histori tė dokumentuar mbi pesėmijė-vjeēare, dhe nuk ėshtė vetėm ajo qė shikojmė sot.

Kur dėgjova kėto, nė “pėrfytyrimin” tim mė doli para syve bleta punėtore dhe nė vesh mu duk se mė artikuloi: Unė shkoj lule mė lule nė ēdo pranverė dhe i sjell njeriut mjaltė pėr njė vit. Muzua juaj ka 42 vjet dhe 14 stina vere, qė ka shkuar e ka vėzhguar me sytė e mendjes sė tij  “gurėt-kulturė” tė lashtėsisė nė  monumente arkeologjike nė trevėn shqiptare e mė gjėrė, pėr t’u  falur shqiptarėve teorinė historike tė Shqipėrisė, me vlerė pėr breza e pėr shekuj me radhė. Dhe, nė ēast, nė mendje mė erdhi krahasimi: “Muzua, punon si bleta”. Natyrisht, bleta ėshtė bletė, por ama, dhe Muzua…, ėshtė Muzo, i cili pėr kėtė libėr ka punuar dhe akumuluar, jo njė verė, por shumė vera, jo nje vit, por shumė vjet. Dhe ja, “ushqimi” qė jep Muzaferi ynė me kėtė libėr, ka vlerė, edhe pėr epokėn para Krishtit, ka vlerė edhe pėr epokėn pas Krishtit, ka vlerė edhe pėr epokėn e ardhėshme, ka vlerė… mijėra-vjeēare. Dhe kjo, sepse mendja shkencore e Muzafer Korkutit ka arritur tė  “kridhet”nė thellėsinė  mbi pesė-mijėvjeēare tė Shqipėrisė e nė  gati gjithė trevėn ilire, kur, shumė e shumė tė tjerė, nuk dallojnė dot as aktualen.

Po ku e ka bazėn kjo vlerė kaq madhore?

Kam pėrshtypjen se ka disa arsye. “Geni” i bletės, prodhon mjaltė, ndėrsa geni i Muzos, prodhon kulturė. Vėrtetė, qė bleta ėshtė bletė, por se dhe “brumi” i Muzos, ėshtė “brumė gruri” e jo “brumė” misri. Dhe ky “brumi i Muzos” u poq nė “furrėn” e Historisė, duke u dhuruar shqiptarėve “nektarin” e historisė pėr breza me radhė, duke e sintetizuar atė nė tri fjalėt madhore: “Parailirėt-Ilirėt-Arbėrit”. Ky konkluzion i madh shkencor, i mbrojtur, pėr herė tė parė, nga prehistoriani, profesor Korkuti, me dinjitet atdhetari dhe autoritet professional, e bėn Muzon tė jetė Muzo, dhe tė krahasohet vetėm me  Muzon tonė fterjot.  

                

                                                                                              Guro  ZENELI

Nr.34 – qershor 2003

 

 

RITAKIM I LARGĖT, NGAZĖLLYES

Ndėrmjet vitit l953 dhe 2OO2  kishin kaluar plot 49 vjet nga takimi im i parė  si dhe atij tė fundit me profesor doktor Muzafer Korkutin.

Vetėm njė muaj  ishte njohja jonė e atėherėshme: unė nxėnės i klasės sė pestė,  qė vija nė shtatėvjeēaren e Kuēit nga Ēorraji, ai mėsues i ri, ndofta nė vitin e parė tė punės, pasi kishte mbaruar  shkollėn pėr mėsues. Na ndau fukaralleku i skajshėm i familjes time atėhere.

            Na ritakoi njė rast i gėzueshėm, pėr tė cilin nuk mund tė rri pa shkruar pak fjalė  nė gazetėn “Fterra jone”, tė cilat dua tė jenė  mė shumė se njė falenderim .

Prof.Dr. Muzafer Korkuti

    Ishte qershor i vitit 2OO2, pas drekės. Mė telefonoi nė shtėpi duke mė uruar pėr titullin shkencor “Drejtues kėrkimesh” (Profesor) qė mė ishte miratuar nė Komisionin e  Kualifikimit Shkencor  ku ai ėshtė anėtar dhe paskish paraqitur pėmbajtjen e dosjes time  tė punimeve shkencore, e percjellė  atje nga   Senati I Universitetit te Tiranės.                - E falenderova dhe  “do pimė kafe “ shtova tėrė kėnaqėsi.

             - Nuk mundem as sot as nesėr, tha, pasi po shkoj urgjent me shėrbim nė  Butrint tė Sarandės ku ėshtė zbuluar njė statujė qė duhet  identifikuar kujt i pėrket.

             I shkova njė ditė tjetėr nė zyrė. E falenderova  dhe me pak fjalė i kujtova  pak gjėra , duke filluar nga njohja e parė dikur nė Kuē. Mbaj mend mirė, i thashė, se njė vizatim tė bėrė me kalem  ma more nga dora, e ngrite lart  dhe ia tregove klasės  duke vlerėsuar si konturet e raportet ndėrmjet pjesėve, por sidomos drite-hijet e realizuara…Buzeqeshja  juaj e pėrhershme dhe sidomos ai vlerėsim nuk m’u hoqėn nga sytė pėr nje kohė tė gjatė. Dhe nuk e ndjeja lodhjen nga rruga nė kėmbė ēdo mėngjes pėr nė atė shkollė e kthimin prapa mbas  mėsimit. Por nė fund tė atij shtatori l953, me pikėllim nė shpirt, e lashė shkollėn. Familja nuk kish as rroba  fjetjeje pėr mua  njė njeri, as bukė tė mjaftueshme, as njeri qė tė mė priste e sillte dru nga pyjet nė Kuē, ku mund tė strehohesha nė ndonjė shtėpi  nga ato gjysėm tė djegurat nga lufta, siē u siguronin familjet disa nxėnėsve fterriotė e ēorriotė mė tė mėdhenj se unė nė moshe …Ndofta tani jam zbuluar para jush  si ajo statuja e Butrintit, jo nga shtresa e dherave shumėshekullore, por  nga njė varg i madh vėshtirėsish si dy vjet pa mundur  tė shkoj nė shkollė etj  pėrfshirė edhe ato tė fushės, ku i pari nė Republikėn e Shqipėrisė  meritova atė titull  tė lartė shkencor. Mė falni nė se kjo ėshtė mungesė modestie, sė paku ėshte nje gėzim  qė juve nuk mund tė mos jua shpreh…

             - E vunė nė dukje  kėtė veēori edhe kolege tė tjerė gjatė diskutimit, tha profesor Muzaferi.Diskutoi pėr veprimtarinė tuaj shkencore edhe vetė ministri i Arsimit dhe i Shkencės.

             Pse ta fsheh. i gėzuar deri nė njė fare ngazėllimi, u ngrita nė kėmbė  nga karrikja ku qėndroja  pėrballė tij  dhe desha ta pėrqafoja se m’u duk sikur   vetėm pas kėsaj po mė mbyllej plaga  e thellė e shpirtit  nga lėnia e shkollės  dy vjet rresht  nė ato vite tė largėta  tė jetės time tė shėnuara me lotė  arave, maleve  e pyjeve, pas bagėtise…Kur iu afrova, pashė se  ai i kish sytė tė pėrlotur. U stepa. Mė erdhi rėndė ta pyesja pėr arsyen: mos ish  ai kujtim i largėt  i vėshtirėsive tė mėdha  qė i kish kaluar edhe vetė, apo  iu bė gjyē nė fyt   si mėsues  e pedagog universiteti  nga ai detaji  i fletes time tė vizatimit; por ndofta edhe se  ja,  tani ish  nxėnėsi,  tani  burrė i thinjur meritoi titullin shkencor qė mban edhe vetė?!  Cilado tė ketė qėnė arsyeja, nuk ka vend mė ta pyes. Tė dyve na flakėrinin sytė pėrballe njeri-tjetrit, prane asaj tavoline tė tij tė punės. E pėrse do tė duhen mė tej fjalėt edhe nė se do tė rrimė kur tė vijė rasti si bij tė asaj lugine apo tė nje fshati  “me dy zjarre”, siē tha njė ditė Guro Zeneli.

                                               

                                                                         Prof. Dr. Hektor  VESHI

Nr. 33 – prill 2003

 

Muzafer Korkuti

Drejtor i Institutit Shqiptar tė Arkeologjisė

Intervistė nga Richard Hodges

 

Muzafer Korkuti, Drejtor i Institutit tė Arkeologjisė nė Shqipėri qė prej vitit 1998, ėshtė njė studiues mendjethellė qė nė mėnyrė modeste fsheh njė shkollim tė njė tipi qė rrallėkush prej nesh mund tė ketė akoma. I intervistuar gjatė drekės, ai ishte nė fillim i turpshėm tė tregonte si u bė arkeolog dhe se si karriera e tij u zhvillua, dhe vetėm pas njė ore ai filloi tė ndihej mė i lirshėm ndėrsa po vlerėsonte atė ēka po shfaqej nga ajo qė ai po tregonte. Nga ana tjetėr, unė nuk u ēudita aspak prej tij pasi ai ėshtė arkeologu mė i rrallė- njė produkt i Stalinizmit (bėhet fjalė pėr periudhėn e formimit si arkeolog; shenim imi.), student nė Leningrad, kaloi 10 muaj nė Kinė gjatė Revolucionit Kulturor, studioi dhe mė vonė gėrmoi dhe sė fundmi ka bashkėdrejtuar dy projekte tė mėdha me arkeologė tė mėdhenj amerikan.

Ne folėm gjatė drekės nė njė nga restorantet Italian mė nė zė tė Tiranės, pas njė promovimi libri nė Akademinė e Shkencave. MK, siē njihet shpesh, ishte i entuziazmuar. Katėrmbėdhjetė libra mbi arkeologjinė shqiptare ishin botuar nė 2004, kryesisht nga anėtarė tė Institutit tė tij. Promovimi nė Akademinė e Shkencave ishte njė rast pėr kėtė njeri zakonisht tė pėrmbajtur, t'u binte trumpetave. Ditėn nė vijim, pėr mė tepėr, qeveria do tė pėrcaktonte nėntė parqe arkeo10gjikė tė rinj. Arkeologjia ėshtė nė lulėzim nė Shqipėri, thekson ai me guxim. Ndienja e tij e krenarisė dhe kėnaqėsisė ėshtė e dukshme.

Muzafer Korkuti ka lindur nė jugun e Shqipėrisė 69 vjet mė pare. Republika atėherė kishte njėzet vjet qė ishte vendosur dhe vendi ishte varfėruar nga pasojat e fundit tė sundimit osman. Ai kishte dėshirė, siē thotė vetė, tė punonte me sendet/gjėrat e prekshme si dhe tregon pėr njė prilje/dėshirė pėr shkencat ekzakte si matematika dhe fizika. Kėshtu qė, nuk ishte e rastėsishme qė nė 1955, nė bazė tė organizimit tė sistemit komunist, ai ishte fillimisht njė mėsues filloreje nė njė fshat tė quajtur Fterė nė distriktin e qytetit bregdetar tė Vlorės, e mė tej drejtor i kėsaj shkolle. Nė vigjiljen e vitit tė ri tė 1956 jeta e tij ndryshoi pėrherė. I thirrur bashkė me nxėnėsit e tij mė tė mirė nė pallatin e Brigadave nė Vlorė, ata u paraqitėn para Enver I--Ioxhės, diktatori kishotesk i komunizmit shqiptar. Siē tregon MK, tė mbushur me shpirtin e socializmit, ata u prezantuan me '"emocion dhe dashuri". Njė vit e gjysmė mė vonė, MK u thirr nė Tiranė pėr tė studiuar ēfarė tė dėshironte nė Universitet. Fillimisht ai mendoi tė bėhej fizikant, por mė pas vlerėsoi praninė e arkeologėve rus nė Shqipėri dhe i tėrhequr nga perspektiva e punės nė terren, kaloi tre vjet duke u trajnuar si arkeolog. Nė Apoloni, duke punuar pėrkrah sovjetikėve, ai gjeti njė bust mermeri tė Demostenit.

Pas diplomimit ai u pėrzgjodh pėr specializim dhe mė vonė, menjėherė pas vizitės sė Nikita Khrushov nė Shqipėri, u pėrzgjodh sėrish tė shkojė nė Moskė. Pas dy muajsh studimi nė Institutin e Arkeologjisė sė Moskės. ai vazhdoi mė tej nė Universitetin e Leningradit. Dukshėm ai e admiron kėtė periudhė tė jetės sė tij. Mė shumė se dymijė tė rinj shqiptarė- kryesisht kadetė tė marinės- ishin nė qytet gjatė kėsaj kohe. Nė studimet nė Leningrad ai mori njė bazė tė mirė nė tė kuptuarin se si kultura materiale mund tė pėrdorej pėr tė shkruar historinė. Ēėshtja se si veglat prej kocke ishin prodhuar dhe si klasifikoheshin e tėrhoqėn shumė atė. ndėrkohė qė ndėrlikimet e historisė sllave e ēoroditnin. Qėndrimi i tij nė Bashkimin Sovjetik, u ndėrpre kur Enver l-foxha pasi vizitoi Beijing, denoncoi Khrushovin pėr devijim nga rruga e vėrtetė e Stalinizmit. Fillimisht, kadetėt e ushtrisė u thirrėn nė Shqipėri e mė tej dhe studentėt si MK.

I kthyer nė Tiranė, MK mbaroi studimet e tij, duke mbrojtur temėn e tij mbi njė tumė helenistike tė hershme nė Apoloni pranė Departamentit te Shkencave Shoqėrore tė Universitetit tė Tiranės. Nė kėto vite ai asistoi Frano Prendin nė gėrmimin e vendbanimit tė njohur palafit tė periudhės neolitike tė Maliqit, nė Shqipėrinė juglindore. Kėto gėrmime shpėtimi, me shtresat arakeologj ike tė pasura e transformuan arkeologjinė neolitike nė vend. Shumė i rėndėsishėm ėshtė njė fragment i njė filmi tė zhvilluar nė Maliq. Pa dyshim, i rregulluar pėr kamerat. i riu MK hipėn nė njė xhip pėr tė shkuar nė vendbanim dhe aty i ndjekur dhe nga kolegia e tij Aleksandra Mano, pėrshkojnė me hapa tė rregullt, me qėllim survein e mbetjeve tė trarėve tė drurit tė ekspozuar. Nė filmin bardh e zi, MK i hollė/do bėt (nė trup) i ngj an Gary Cooper, ndėrkohė qė shoqja e tij me njė fund valėzues tė ndritshėm tė lidhur fort nė mes i ngjan Marilyn Monroes nė filmin e John Huston "The misfits" i bėrė nė tė njėjtėn periudhė. Skena e sajuar me mjeshtėri bashkon energjitė dhe elegancėn e individėve qė janė duke shijuar njė Shqipėri qė ndiente se pėr herė tė parė kishte njė drejtim/udhėheqje. MK punoi me Prendin pėr 14 vjet nė kėtė vendbanim, punė qė ēoi nė shumė artikuj dhe nė monografinė e tij Neolithikum und Chalkolithicum im Alhanien (Mainz 1995).

 

Nė 1965 MK iu dha rasti i madh i jetės sė vet. Nė sajė tė njė marrėveshje mes Akademive tė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Kinės, filloi shkėmbimi i akademikėve. MK kishte dyshime mbi logjikėn e kėtyre lidhjeve pasi kishte hendekė tė mėdhenj midis situatave politike tė shtetit mė tė madh tė botės dhe njėrit prej shteteve mė tė vegjėl. Pa dyshim, citimet e veprave tė Moa Tse Tung dhe Enver Hoxhės nė ēdo vepėr shkencore ishin diēka e pėrbashkėt pėr ty dy vendet. Por, gjithsesi paleoJiti pėrbėnte njė gjuhė tė pėrbashkėt. Mk qėndroi larg pėr dhjetė muaj. Ai J1uturoi nga Tirana nė Pragė, Moskė, nė Omsk, pastaj Siberi, nė lrkutsk dhe pastaj Beijing. Pėr gjashtė muaj ai ndoqi leksione me Pei Ven Cun. pas tė cilave kaloi njė muaj nė njė germim paleolitik e mė tej tre muaj duke vizituar vendbanime neolitikc dhe tė bronzit. Komunikonte mė shumė nė rusisht. "Ata ishin tė pėrgatitur teorikisht (thotė ai). pėrkufizimet bazė nuk kanė ndryshuar shumė qysh atėherė". Paleoliti, thekson ai, ėshtė njė gjuhė e pėrbashkėt nė tė gjithė botėn.

Ata ishin nė tė njėjtėn kohė praktik dhe pragmatist pėrfundon ai, dhe eksperienca i dha atij njė vision botėror. Pei Ven Cun ishte njė student i Henri Breuil dhe proklamonte se kishte mėsuar tre gjėra nga prehistoriani francez: Paleolitin, pil:jen e verės dhe diēka qė ai nuk e pranonte/pohonte. Pei Ven Cun kishte qenė njė anėtar i ekipit kinezo-amerikan nė vitet '30 qė zbuluan (dhe humbėn) mbetjet e njeriut tė Pekinit.

I kthyer nga Kina, ai gjithnjė pati mundėsinė tė gėrmonte nė Rumani. Natyrisht bėhej fjalė pėr njė vendbanim neolitik nė Danub ku do tė ndėrtohej njė central hidro­elektrik. Shkolla rumune e arkeologjisė, kujton ai, ishte ishte shumė konkuruese me praktikėn evropiane perėndimore, gjė qė ai do ta zbulonte mė vonė kur do tė bėnte njė tur nė Itali. Gjatė kėtyre viteve ai u fokusua nė historinė e pėrgjithshme tė shoqėrisė prehistorike, duke u pėrqėndruar nė aspektet mjcdisore dhe tcknologjke. Puna e Gordon Childe pati njė influencė tė madhe. Pėrqasja historike e Childe mbi krijimin e shoqėrive neolitike nė Ballkan ishte korniza e kėrkimeve tė punės sė tij. Nė ēdo hap, ai qesh dhe kujton njė njeri nga Shkodra, nė veriun e Shqipėrisė, i cili ishte nė dijeni tė veprės sė Childe me titull: "Njeriu krijon vetveten". qė i papunė me shumė kujdes i shkruan qeverisė duke thenė: "kam nevojė pėr njė punė sepse ndryshe do tė bėhem majmun".

Nė mėnyrė tė pashmangshme, MK nė 1967 u bė drejtor i qendrės arkeo1ogjike, nė atė kohė njė sektor i Institutit tė Historisė dhe Gjuhėsisė. Gjatė nėntė vjetėve ai transformoi qendrėn, duke krijuar revistėn "Iliria" dhe duke mbajtur nė mėnyrė tė guximshme njė konferencė internacionale mbi arkeologjinė ilire nė 1972, konferencė ku u ftuan tė merrnin pjesė studiues perėndimorė si N.G.L. Hammond dhe i riu Anthony Harding. Nė kėtė periudhė ai ftoi njė ekip francez tė riktheJ1ej nė Shqipėri, dhe kėshtu Pierre Cabanes, nga Universiteti i Clermont-Ferrant, filloi lidhjet e tij tė gjata me Apoloninė duke vazhduar punėn e Leon Rey-it nė 1920.

Por Shqipėria nė vitet '70 filloi tė ndiejė efektet e para tė izolimit, pasi marrėdhėniet me Kinėn ishin prishur. Ēerek shekulli i ardhshėm mund tė ishte ēdo gjė tjetėr pėrveēse i lehtė. Nė 1976, duke vijuar me politikėn partiake, MK u zėvendėsua si drejtor nga mikja e t(j e vjetėr Aleksandra Mano dhe u dėrgua nė njė qendėr rajonale nė Fier (afėr Apolonisė). Pėr shumė njerėz, politika e dėrgimit tė intelektualėve nga Tirana nė provinca ishte njė shok i vėrtetė. Pėr MK ajo rezultoi njė periudhė e qetė, pėrvetėsuese e jetės sė tij. Si student i ri ai kishte shijuar tė gėrmonte nė Apoloninė e afėrt me misionin e Bashkimir Sovjetik tė kryesuar nga Vladimir Demitriovich Blavatski. Tani, ai do tė fokusohej nė ngritjen e njė Muzeu nė Fier qė do tė ilustronte gj etj et e pasura arkeologjike tė zonės, duke hedhur bazat pėr bashkėpunimin e tij tė mėvonshėm nė vitet '90 me Jack Davis nga Universiteti i Cincinnatit, nė Projektin e Surveit nė terren nė zonėn e Mallakastrės. Rreth fundit tė dekadės, sidoqoftė, ai u kthye sėrish nė Tiranė si drejtor i Institutit Arkeologjik. Ndėrsa Shqipėria kishte rėnė dukshėm nė izolimin e viteve '80, MK gjen burime energjie, duke gėrmuar nė vendbanim neolitik ēdo vit dhe duke ngritur njė shkollė verore nė Butrint nė 1982 pėr tė trajnuar njė brez tė ri arkeologėsh. Pėr shumė vite, rreth njėzet projekte nė terren u sponsorizuan nga instituti i tij. E menduar mirė nga qeveria, fondet nuk pėrbėnin problem; ēėshtja ishte tek pajisja e projekteve me personel. Nė 1984, ai sėrish gjendet duke gėrmuar jashtė vendit, kėtė rradhė nė l_jė vendbanim paleolitik nė Paris.

Nė fund tė viteve' 80 ai largohet nga posti i drej torit: Shqipėria po hynte nė njė

periudhė konfuze dhe tė vėshtirė me betejėn drejt demokracisė duke ēuar nė zgjedhjet e 1991. Duke kujtuar kėtė periudhė tė egėr kur Instituti i Arkeologjisė nga njė flamurtar akademik i Shqipėrisė komuniste. u kthye nė njė sehirxhi/dėshmitar tė dyfishtė nė kalimin e vėshtirė drejt kapita1izmit, MK bėhet i menduar. "1990-1995 ishte njė ferr"­thotė ai- "njė rrėmujė e vėrtetė dhe njė konfuzion intelektual". Kjo ėshtė e vėrtetė edhe pėr arkeologjinė shqiptare. Studiuesit serioz, kujton ai, rezistuan sa mė mirė qė mundėn, ndėrsa tė tjerėt ("peshat e lehta") e ndėrprenė punėn. Disa u larguan vėrtet. Sėrish, nė periudhėn e fillimit tė viteve '90 MK nė mėnyrė tė zgjuar e rikrijoi vetveten, duke zhvilluar njė bashkėpunim me Karl Petruso nga Universiteti i Teksasit nė Arlington. Siē tregon MK: Petruso kishte punuar nė gėrmimet nė shpellėn legjendare tė Frankthit nė Greqi, ndėrsa ai po fillonte punėn nė gėrmimet e shpellės sė Konispolit (afėr Butrintit). Ata arritėn projektin nė njė moment me shumė konfuzion, metodologji tė ndryshme, prejardhje tė ndryshme dhe arritėn "njė bashkėpunim tė shkėlqyer pėr katėr vjet". I inkurajuar nga kjo eksperiencė. MK nisi njė bashkėpunim tė ri me Jack Davis nga Universiteti i Cincinnati, duke prezantuar metodat mė moderne tė surveit nė terren nė Shqipėri, dhe duke zbuluar nė mėnyrė tė papritur gjetje tė Paleolitit tė Mesėm dhe tė Lartė nė rajonin e Mallakastrės, rreth Apolonisė.

I rizgjedhur drejtor nė 1998, ai ndihet tashmė i sigurt se arkeologjia shqiptare i mbijetoi kaosit dhe tani ka filluar tė lulėzojė. MK e shikon periudhėn e re si njė fazė stabilizuese me prospekte nė rritje. Ai dėshmon pėr praninė nė rritje tė misioneve tė huaja qė bashkėpunojnė me stafin shqiptar. Tė huajt po paraqesin eksperienca tė ndryshme qė e pasuroj nė arkeologjinė shqiptare. Dhe atėherė, ai ėshtė krenar me faktin se 45% e arkeologėve shqiptarė janė tė rinj, qė kanė pėrfunduar studimet pasuniversitare (shumica jashtė Shqipėrisė) nė pesė vitet e fundit. Duke parė drejt tė ardhmes, ka mė shumė energji shpėrthyese se sa atėherė kur ai filloi profesionin.

Pasi folėm pėr mė shumė se njė orė, ky njeri i qetė dhe i matur, u ēel dalėngadalė. Ai thjesht shijoi tė rishikonte historinė e tij personale. Unė i kėrkova atij njė mendim tė fundit dhe ai m'u pėrgjigj se "ėshtė absolutisht e nevojshme ta duash atė qė bėn nė mėnyrė qė tė arrish diēka. Ky ėshtė ēelėsi i suksesit" pasioni i tij pėr arkeologjinė ėshtė i dukshėm. Jeta e tij akademike, e shėnuar me episode nė Bashkimin Sovjetik tė Khrushovit dhe nė Kinėn e Revolucionit Kulturor, u rea!izua dhe nė njė shkallė internacionale, tashmė e kulmuar, nė mėnyrė paradoksale, nga eksperiencat e tij nė bashkėdrejtimin e projekteve nė vendin e t_j me state amerikane. Gjithandej, kėshtu, ai gjeti njė disiplinė tė brendshme duke kumtuar dhe publikuar tė dhėnat prehistorike tė

jashtėzakonshme tė Shqipėrisė, ndėrsa kjo e fundit pėljetonte ndryshime tė mėdha nė drejtim/udhėheqje. Nė shumė mėnyra, ai ėshtė njė dishepull i Gordon Childe, duke sjellė nė shkencėn e tij rigorozitetin dhe pėrpjekjet intelektuale qė ne ia njohim/atribuojmė njė vetėm mendimtar i tė madh nė arkeologji. Mbi tė gjitha, ai me mjeshtėri dhe qetėsi ka siguruar qė shkenca e tij jo vetėm i ka rezistuar stuhive tė trazirave ideologjike, por ka pėrparuar nė tė njėjtėn kohė.

 

Richard I-Iodges ėshtė Drejtor i Institutit Botėror tė Arkeofogjisė nė Universitetin e East Anglia dhe drejtor shkencor i Fondacionit BlItrinti.

 

 

 

RISI SHKENCORE: AUTOKTONIA E TEJLASHTĖ

- Interviste me profesor Muzafer Korkutin -

 

Pyetje: Si dhe kur ju lindi ideja pėr t’u marrė me studimin ilir e parailir?

            - Gjithnjė, i kam menduar tė lidhura ngushte, historinė me arkeologjinė, se dhe vetė arkeologjia ėshtė degė e historisė, pavarėsisht nga autoriteti lėndor i saj. Arkeologjia  ėshtė shkencė, qė ndriēon mė shumė pjesėt e historisė, ku nuk ka burime tė shkruara, por ka matėrial arkeologjik, tė cilat, kur i studjon shkencėrisht, arrin tė hedhėsh dritė mbi njė periudhė qė mungesa e burimeve tė shkruara e ka lėnė atė periudhe tė mbetur nė errėsirė.

            Duke studjuar historinė e vendit dhe popullit tėnd, sa mė shumė ta njohėsh atė, aqė mė shumė kėrkon tė hysh nė thellėsitė e saj. Kjo mė bėri dhe mua qė qysh nė fillimet e studimeve tė mia, tė mė ngjallet njė interes shkencor i veēantė pėr  problemin e origjinės  sė popullit tonė, etnisė shqiptare.

            Pėrpjekja e parė imja, kur iu futa studimeve arkeologjike, ishte pikėrisht tema: origjina e ilirėve, ku arkeologjia mund tė thotė mendimin e vet. Kėtė ide e shtyva nė thellėsi me germimet e mia, nė gjurmėt mė tė herėshme tė banorėve, duke kėrkuar banorėt mė autoktonė, mė tė parė. Ashtu si njeriu i thjeshte, qė, kur rritet nė moshė, kėrkon tė njohė jo vetėm Babain, por edhe Gjyshin, madje dėshiron tė njohė tėrė brezninė e tij, ashtu dhe mua, por, tashmė, si studjues nė shkencėn e arkeologjisė, mė lindi dėshira qė tė kėrkoj dhe tė njoh  banorėt mė tė hershėm  tė kėtij vendi, madje tė gjithė trevės, ku flitet shqip. Kjo ide mė ka shqetėsuar dhe mė ka shoqėruar pėr 42 vjetėt  e jetės time arkeologjike.

Pyetje: Atėherė, sa  kohė jeni marrė me kėtė studim shkencor, qė tashmė e kini vepėr madhore shkencore?

-Studimin pėr kėtė libėr shkencor me trungun trinom: parailirėt-ilirėt-arbėrit, e kam intensifikuar nė kėto 10-15 vjetėt e fundit, kur m’u dhanė mundėsitė praktike qė me pėrvojėn shkencore arkeologjike tė realizoj, nė Ilirinė e mirėfilltė, siē  pėrcaktohet nė arkeologji, gėrmime nė vendbanime prehistorike, jo mė nė pika tė veēanta, por nė tėrė  Shipėrinė ekzistuese, madje dhe nė Kosovė e nė gjithė trevėn shqiptare, duke e parė kėtė problem dhe nė gjėrėsi dhe nė thellėsi historike, pra dhe nė shtrirje territoriale, por dhe nė thellėsi vertikale, siē ėshte e thellė dhe vetė historia e popullit tonė.

            Pyetja: Ēfarė tė reje i kini sjellė me kėtė vepėr shkencore mendimit historik shqiptar?

            - Duke parė historinė, si njė process tė tėrė, por qė, sigurisht,  ka kaluar nė disa faza zhvillimi tė shkallė-shkallėshme, nė periudha tė gjata kohore, bazuar nė radhė tė parė, nė tė dhėna arkeologjike, por dhe gjuhėsore, si dhe nė tė dhėnat ekonomike, marrėdhėniet  me fqinjėt dhe shkallėt e rritjes qė ka patur kultura ilire, mė ka ēuar nė konkluzionin shkencor tė prejardhjes sė etnosit tonė tė koncentruar nė titullin e kėtij libri: Parailirėt- Ilirėt- Arbėrit, dhe aktualisht ne shqiptarėt.

            Kėtu gjėj rastin tė theksoj se, nė se kolegė shqiptarė e tė huaj, e kanė parė etnosin shqiptar, si fenomen qė ėshtė shfaqur nė mėnyrė tė menjėherėshmė apo me dyndje popullsie, unė e kam parė me njė koncept tjetėr, me konceptin qė nė kėtė trevė tė gjėrė ka ekzistuar autoktonia  dhe mbi kėtė autoktoni janė shtuar apo kanė ardhur elementė tė rinj dyndjeje apo lėvizje popullate.

Procesi i formimit  tė etnosit( popullsi ilire) qė ka zgjat rreth 1000 (njėmijė) vjet, nė epokėn historike tė formimit tė shtetit, nė shekujt e 6-tė-4-tė, para erės sė re, nuk mund tė barazohet me banorėt e bronxit tė mesėm, ata tė shekullit tė 15-tė, para erės sė re, qė gjithashtu ishin paraardhės autoktonė tė ilirėve, ose thėnė  saktė, qė ishin: Parailirė, qė vijnė si njė process i pandėrprerė historik, si njė vazhdimėsi autoktone e tejlashtė. Ja kjo ėshtė e reja shkencore, qe sjell e argumentoj nė kėtė vepėr, qė ju mė pyetėt.

Pyetje: Po ku jeni bazuar pėr tė arritut nė kėtė risi shkencore?

Nė radhė tė parė, jam bazuar, siē u thashė, nė dy burime kryesore:  arkeologjike gjuhėsore. Materiali arkeologjik ėshtė rezultat i shumė gėrmimeve tė bėra nė trevėn parailire e ilire. Jam bazuar dhe nė shfrytėzimin qė kam bėrė literaturės shkencore ndėrkombėtare, lindore e perėndimore, duke e studjuar me objektivitet shkencor, pa rėnė nė asnjė lloj njėanshmėrie. Dhe kam pare, se, kėtė tezė, e pranojnė dhe e shtjellojnė pėr trevėn e Ilirisė Veriore, jo pak shkencėtarė tė huja tė historisė. Ata e kanė parė nė atė trevė, ndėrsa unė e kam para kėtė problem tė madh historic nė trevėn e Ilirisė sė mirėfilltė. Pra, kjo teze pranohet dhe mė gjėrė.

Pyetje: Ē’merak ju lė kjo veper dhe ēfarė thotė oponenca juaj?

- Sigurisht kerkimi shkencor nuk mbaron me kaq. Pėrkundrazi ai vazhdon. Shkenca nuk mbaron ndonjeherė. Ēdo brez ka punė pėr tė bėrė. Por, konkretisht, ky studim, ka nevojė pėr tė parė kufijtė etnikė tė kėsaj popullsie, qė zė Ballkani Perėndimor, qė ėshtė njė koncept mė i gjėrė.

 Ka vend, gjithashtu, pėr tė parė kontributin e kulturave egjeane, greke, romake e biznatine nė kėtė process tė gjatė, ne boshtin historik, trinomin: parailir-ilirė-arbėr. Por, njėherazi,  do parė, dhe anasjelltas, vendi qė zė nė ato kultura, kultura parailire e ilire, dhe ēfarė u ka dhėnė atyre kulturave parailiria dhe iliria jonė. Kjo ndervaret nga zbulimet e reja  dhe studimet interdisiplinore. Pra, kėrkimi shkencor ėshtė i pafund.

 

                                                                       Intervistoi: Guro ZENELI

 

Nr.34 – qershor 2003

 

SI BLETA, LULE MĖ LULE,  MUZUA, -  NĖ GURĖT E LASHTĖ

Pėr njeriun e punės, populli ka gjetur njė krahėsim tė spikatur dhe ndofta tė paarritshėm: “Punon si bleta”. Ėshtė fjala pėr bletėn punėtore, pėr bletėn qė ikėn e fluturon qindra e mijėra kilometra pėr tė mbledhė me “duart” e saj nektarin, lule mė lule, pėr tė bėrė mjaltin, qė ėshtė ushqimi mė i shijshėm dhe “ilaēi”mė kurativ pėr njeriun.

            Por, kėtė “virtyt” tė bletės, ėshtė vėshtirė ta ketė njeriu, pėr arsyen e thjeshtė se ėshtė njeri. Por krahasimin: “Punon si Bleta”, e meriton njeriu qė punon me mend e me vullnet. Sigurisht, kėtė “virtyt” nuk ta fal kush, se atė duhet ta meritosh. Populli me mėnēurinė e tij di tė seleksionojė dhe nuk tė ruan aq lehtė nė kujtesėn e tij, ashtu si dhe pena nuk tė fut kollaj nė “majėn” e saj.

Por, populli dhe pena, po tė futėn brenda vetes, atėhere, hallall e paē ! Vlera e bėn bletėn tė jetė kaq e ēmuar, sa dhe kur ajo transformohet nė hiē, bletėrritėsi, me dhėmbje, thotė: “mė vdiq bleta”, ashtu siē thuhet pėr Njeriun, qė ėshtė krijesa mė e ēmuar e mė kapitale nė botėn e gjallė.

Mė erdhi ndėrmend vlera e bletės dhe virtyti i saj : “Punon si bleta”, pikėrisht nė atė moment, kur isha duke “thithur” ato qė kumtonte Muzua  nė ditėn e promovimit tė librit tė tij shkencor: “Parailirėt-Ilirėt-Arbėrit”, nė sallėn e Akademisė sė Shkencave, kur tha se tė vėrtetėn historike qė kishte fshehur nėntoka pėr mijėra vjet, unė u pėrpoqa t’i marr asaj, me punė shkencore 40-vjeēare e, nė mėnyrė tė pėrqėndruar, nė 14 stina vere, duke e bėrė njėherazi, kėtė detyrė me dėshirėn atdhetare, pėr t’ia  dhuruar publikut shqiptar dhe shqiptarėve, kudo qė janė nėpėr botė, qė tė dinė t’i pėrcellin kujtdo mesazhin se, ky vend e ky popull, ka histori tė dokumentuar mbi pesėmijė-vjeēare, dhe nuk ėshtė vetėm ajo qė shikojmė sot.

Kur dėgjova kėto, nė “pėrfytyrimin” tim mė doli para syve bleta punėtore dhe nė vesh mu duk se mė artikuloi: Unė shkoj lule mė lule nė ēdo pranverė dhe i sjell njeriut mjaltė pėr njė vit. Muzua juaj ka 42 vjet dhe 14 stina vere, qė ka shkuar e ka vėzhguar me sytė e mendjes sė tij  “gurėt-kulturė” tė lashtėsisė nė  monumente arkeologjike nė trevėn shqiptare e mė gjėrė, pėr t’u  falur shqiptarėve teorinė historike tė Shqipėrisė, me vlerė pėr breza e pėr shekuj me radhė. Dhe, nė ēast, nė mendje mė erdhi krahasimi: “Muzua, punon si bleta”. Natyrisht, bleta ėshtė bletė, por ama, dhe Muzua…, ėshtė Muzo, i cili pėr kėtė libėr ka punuar dhe akumuluar, jo njė verė, por shumė vera, jo nje vit, por shumė vjet. Dhe ja, “ushqimi” qė jep Muzaferi ynė me kėtė libėr, ka vlerė, edhe pėr epokėn para Krishtit, ka vlerė edhe pėr epokėn pas Krishtit, ka vlerė edhe pėr epokėn e ardhėshme, ka vlerė… mijėra-vjeēare. Dhe kjo, sepse mendja shkencore e Muzafer Korkutit ka arritur tė  “kridhet”nė thellėsinė  mbi pesė-mijėvjeēare tė Shqipėrisė e nė  gati gjithė trevėn ilire, kur, shumė e shumė tė tjerė, nuk dallojnė dot as aktualen.

Po ku e ka bazėn kjo vlerė kaq madhore?

Kam pėrshtypjen se ka disa arsye. “Geni” i bletės, prodhon mjaltė, ndėrsa geni i Muzos, prodhon kulturė. Vėrtetė, qė bleta ėshtė bletė, por se dhe “brumi” i Muzos, ėshtė “brumė gruri” e jo “brumė” misri. Dhe ky “brumi i Muzos” u poq nė “furrėn” e Historisė, duke u dhuruar shqiptarėve “nektarin” e historisė pėr breza me radhė, duke e sintetizuar atė nė tri fjalėt madhore: “Parailirėt-Ilirėt-Arbėrit”. Ky konkluzion i madh shkencor, i mbrojtur, pėr herė tė parė, nga prehistoriani, profesor Korkuti, me dinjitet atdhetari dhe autoritet professional, e bėn Muzon tė jetė Muzo, dhe tė krahasohet vetėm me  Muzon tonė fterjot.  

                

                                                                                      Guro  ZENELI

Nr.34 – qershor 2003

 

RITAKIM I LARGĖT, NGAZĖLLYES

Ndėrmjet vitit l953 dhe 2OO2  kishin kaluar plot 49 vjet nga takimi im i parė  si dhe atij tė fundit me profesor doktor Muzafer Korkutin.

Vetėm njė muaj  ishte njohja jonė e atėherėshme: unė nxėnės i klasės sė pestė,  qė vija nė shtatėvjeēaren e Kuēit nga Ēorraji, ai mėsues i ri, ndofta nė vitin e parė tė punės, pasi kishte mbaruar  shkollėn pėr mėsues. Na ndau fukaralleku i skajshėm i familjes time atėhere.

            Na ritakoi njė rast i gėzueshėm, pėr tė cilin nuk mund tė rri pa shkruar pak fjalė  nė gazetėn “Fterra jone”, tė cilat dua tė jenė  mė shumė se njė falenderim .

Prof.Dr. Muzafer Korkuti

    Ishte qershor i vitit 2OO2, pas drekės. Mė telefonoi nė shtėpi duke mė uruar pėr titullin shkencor “Drejtues kėrkimesh” (Profesor) qė mė ishte miratuar nė Komisionin e  Kualifikimit Shkencor  ku ai ėshtė anėtar dhe paskish paraqitur pėmbajtjen e dosjes time  tė punimeve shkencore, e percjellė  atje nga   Senati I Universitetit te Tiranės.                - E falenderova dhe  “do pimė kafe “ shtova tėrė kėnaqėsi.

             - Nuk mundem as sot as nesėr, tha, pasi po shkoj urgjent me shėrbim nė  Butrint tė Sarandės ku ėshtė zbuluar njė statujė qė duhet  identifikuar kujt i pėrket.

             I shkova njė ditė tjetėr nė zyrė. E falenderova  dhe me pak fjalė i kujtova  pak gjėra , duke filluar nga njohja e parė dikur nė Kuē. Mbaj mend mirė, i thashė, se njė vizatim tė bėrė me kalem  ma more nga dora, e ngrite lart  dhe ia tregove klasės  duke vlerėsuar si konturet e raportet ndėrmjet pjesėve, por sidomos drite-hijet e realizuara…Buzeqeshja  juaj e pėrhershme dhe sidomos ai vlerėsim nuk m’u hoqėn nga sytė pėr nje kohė tė gjatė. Dhe nuk e ndjeja lodhjen nga rruga nė kėmbė ēdo mėngjes pėr nė atė shkollė e kthimin prapa mbas  mėsimit. Por nė fund tė atij shtatori l953, me pikėllim nė shpirt, e lashė shkollėn. Familja nuk kish as rroba  fjetjeje pėr mua  njė njeri, as bukė tė mjaftueshme, as njeri qė tė mė priste e sillte dru nga pyjet nė Kuē, ku mund tė strehohesha nė ndonjė shtėpi  nga ato gjysėm tė djegurat nga lufta, siē u siguronin familjet disa nxėnėsve fterriotė e ēorriotė mė tė mėdhenj se unė nė moshe …Ndofta tani jam zbuluar para jush  si ajo statuja e Butrintit, jo nga shtresa e dherave shumėshekullore, por  nga njė varg i madh vėshtirėsish si dy vjet pa mundur  tė shkoj nė shkollė etj  pėrfshirė edhe ato tė fushės, ku i pari nė Republikėn e Shqipėrisė  meritova atė titull  tė lartė shkencor. Mė falni nė se kjo ėshtė mungesė modestie, sė paku ėshte nje gėzim  qė juve nuk mund tė mos jua shpreh…

             - E vunė nė dukje  kėtė veēori edhe kolege tė tjerė gjatė diskutimit, tha profesor Muzaferi.Diskutoi pėr veprimtarinė tuaj shkencore edhe vetė ministri i Arsimit dhe i Shkencės.

             Pse ta fsheh. i gėzuar deri nė njė fare ngazėllimi, u ngrita nė kėmbė  nga karrikja ku qėndroja  pėrballė tij  dhe desha ta pėrqafoja se m’u duk sikur   vetėm pas kėsaj po mė mbyllej plaga  e thellė e shpirtit  nga lėnia e shkollės  dy vjet rresht  nė ato vite tė largėta  tė jetės time tė shėnuara me lotė  arave, maleve  e pyjeve, pas bagėtise…Kur iu afrova, pashė se  ai i kish sytė tė pėrlotur. U stepa. Mė erdhi rėndė ta pyesja pėr arsyen: mos ish  ai kujtim i largėt  i vėshtirėsive tė mėdha  qė i kish kaluar edhe vetė, apo  iu bė gjyē nė fyt   si mėsues  e pedagog universiteti  nga ai detaji  i fletes time tė vizatimit; por ndofta edhe se  ja,  tani ish  nxėnėsi,  tani  burrė i thinjur meritoi titullin shkencor qė mban edhe vetė?!  Cilado tė ketė qėnė arsyeja, nuk ka vend mė ta pyes. Tė dyve na flakėrinin sytė pėrballe njeri-tjetrit, prane asaj tavoline tė tij tė punės. E pėrse do tė duhen mė tej fjalėt edhe nė se do tė rrimė kur tė vijė rasti si bij tė asaj lugine apo tė nje fshati  “me dy zjarre”, siē tha njė ditė Guro Zeneli.

                                             

                                                                   Prof. Dr. Hektor  VESHI

Nr. 33 – prill 2003

 

Enter supporting content here

Rruga Medar Shtylla  (ish rr. K.Parisit) pall. ABC konstr G.2 sh.1 ap.2  )
Tirana, ALBANIA